Melnragiškių uosto perspektyva nejaudina

Uosto direkcijos rengiamus uosto plėtros planus pristačiusiam jos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriui Artūrui Drungilui įtikinti žmones, kad išorinis uostas ties šiauriniu molu - 130 ha jūroje užpilta teritorija - tėra tik vizija, kad jis bus statomas tik tuo atveju, jeigu bus surastas investuotojas, ir tik tada, kai to prireiks, gal po 10 ar 20 metų, o gal apskritai nebus statomas, sunkiai sekėsi.

Melnragiškiai nemano, kad direkcijos atstovai veltui gaištų laiką susitikinėdami su jais.

"Taip ir sakykite: "Norime jūsų žemės", - pasigirdo iš salės.

"Jau dabar, kai didelis laivas plaukia, mano sekcijoje indai skamba", - replikavo 60 metų Melnragėje gyvenanti moteris.

Melnragiškiai klausė, kodėl toks uostas negali būti statomas Palangoje, Būtingėje ar pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. A. Drungilas paaiškino, kad pietinėje dalyje nebėra kur plėstis, nes yra saugoma teritorija "Natura 2000". Be visų kitų dalykų, pietinės uosto dalies plėtrą esą riboja ir gylis. Visgi, pasak A. Drungilo, pirmiausia bus įgyvendinamas projektas pietinėje dalyje prie Kiaulės Nugaros suformuojant naują 80 ha teritoriją.

Būtų kompensuojama

Uosto direkcijos atstovai neneigė, kad įgyvendinant išorinio uosto projektą dalies Melnragės pliažų neliktų, kad reikėtų tiesti geležinkelį, tačiau negalėjo nieko konkretaus pasakyti, pavyzdžiui, kiek namų būtų paimta tam geležinkeliui. Anot jų, mažiausias nuotolis nuo išorinio uosto būtų apie 600 metrų, jūroje - 1 km.

Uostininkai negalėjo tiksliai pasakyti, kokia būtų ir apsauginė zona, nes, pasak l. e. Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmanto Paukštės, šiais laikais apsaugos zonos yra apskaičiuojamos. Daug kas priklausytų nuo to, kokie kroviniai būtų kraunami išoriniame uoste.

Anot direkcijos atstovų, dabar yra 4 uosto plėtros variantai. Du iš jų - su išoriniu uostu. Spalį jau turėtų būti apsispręsta dėl koncepcijos varianto. O sprendiniai bus tvirtinami tik 2017-aisiais.

Auditorija sukluso A. Drungilui kalbant apie tai, kad, jeigu turtas ir žemė bus paimami valstybės poreikiams, tai būsianti numatyta ir kompensacija. Pavyzdžiui, statant Centrinį Klaipėdos terminalą irgi teko kai kuriuos gyventojus iškeldinti. V. Paukštė patikino, kad jiems buvo gerai sumokėta.

Pasak A. Drungilo, iškeldinami gyventojai turės būti apgyvendinami tokiomis pačiomis sąlygomis, t. y. prie jūros. Uosto direkcija jau yra pateikusi pasiūlymą miesto Savivaldybei parengti teritorijas Pajūrio regioniniame parke, kuriose būtų galima apgyvendinti žmonės.

Kvapai ir garsai

Ne lengvesnė diskusija laukė ir AB "Klaipėdos nafta" atstovo Gerimanto Bakano. Žmonių nejaudino tai, kiek milijonų bendrovė investavo į rekuperatorių, kad visa jos teritorija apstatyta davikliais ir viskas matuojama. Jie norėjo žinoti, kodėl kvapai nesugaudomi ir kodėl labiausiai smirdi savaitgaliais.

G. Bakanas bandė pasakyti, kad ne vien "Klaipėdos nafta" yra kalta dėl smarvės, kad naftos produktus Klaipėdos uoste krauna ne tik ji, kad net neviršijantį leistinas normas kiekį žmogaus nosis užuodžia. Šios bendrovės rezervuarai yra nauji, jie turi plaukiojančius pontonus, kurie sulaiko dalį garų. Kitas dalykas, ne visada būna sąžiningi tanklaivių kapitonai, tad taupydami pinigus jie tiesiog išleidžia garus iš laivo ir t. t. Juos kontroliuoti esą labai sunku.

Melnragiškiai skundėsi ir dėl garsiakalbių keliamo triukšmo, esą jie jau žinantys net darbuotojų vardus.

Teiravosi, ar negalėtų bendrovė šiam tikslui naudoti švieslentės. G. Bakanas sakė pats mėgstantis pasivaikščioti ant šiaurinio molo ir atkreipęs į tai dėmesį. Esą jau duotas nurodymas pakeisti garsiakalbius kitomis priemonėmis.

Be to, klausta, ar "Klaipėdos nafta" turi interesų išoriniame uoste.

"15 metrų gylis mums - peilis. Pakrauname tik pusę didelių tanklaivių, kurie paskui plaukia į Ventspilį pasipildyti krovinio. Taip, mums, kaip įmonei, išorinis uostas būtų įdomus projektas", - sakė G. Bakanas.

Pasak A. Drungilo, daug klientų norėtų ateiti į Klaipėdos uostą, bet jie nori teritorijos prie vandens, o tokios laisvos teritorijos šiuo metu uoste nėra. Pavyzdžiui, Kazachstano atstovai norėtų krauti grūdus Lietuvos uoste.

Kalba apie kovą

Melnragiškius jaudina ir tai, kad visa pakrantė ir kopos yra jūros nuplaunamos. Uosto direkcijos darbuotojai tikino, kad kranto linija yra nuolatos stebima, matoma, jog krantas plaunamas ties šiauriniu molu.

V. Paukštė paaiškino, kad Uosto direkcija, vykdydama paplūdimių atstatymo programą, iškastą švarų smėlį pila jūroje per 3 km nuo kranto ir jis grįžta į pakrantę. Jūroje jau yra supilti keli milijonai kub. m smėlio.

Pasak V. Paukštės, jeigu bus statomas išorinis uostas, be abejo, bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), tad visi tie dalykai bus išnagrinėti nuodugniai, bus atlikta daugybė tyrimų, turės būti numatytos ir kompensacinės priemonės.

Visgi melnragiškiai tarpusavyje kalbėjo, kad reikia kuo greičiau tvarkyti bendruomenės teisinius reikalus ir ją sustiprinti. Buvo ir raginusių kilti į kovą bei "Melnragės neatiduoti". Tai, kad Lietuva teturi vienintelį uostą, kuris nieko nedarant, anot uostininkų, nustos būti konkurencingas, jų nejaudina.