Melnragiškiams norisi miesto užnugario

Vienas pirmųjų klausimų - oro tarša. Demonstruodami nepasitenkinimą esama padėtimi, merą ir vicemerę melnragiškiai pasitiko užsidėję medicinines kaukes - esą nėra kuo kvėpuoti, o norisi švaraus oro.

V. Grubliauskas tikino, kad kvapų klausimu šiaurinėje miesto dalyje yra įvairių niuansų. Pavyzdžiui, normos, reguliuojančios leistiną taršą - šiuo metu galiojančios normos numato, kad ore gali būti iki 8 europinių kvapo vienetų. Žmonėms diskomfortą kelia kur kas mažesnis kvapo vienetų skaičius, tačiau pakeisti normas - ne mero ir ne miesto Tarybos kompetencija.

"Šiemet yra suplanuoti 28 patikrinimai, kai bus imami oro mėginiai, keletas bus šiaurinėje miesto dalyje. Teko bendrauti su uosto vadovais, yra beveik aišku, kad didieji naftos kvapai yra ten, kur atliekami procesai, pvz., krova. Artimiausiomis dienomis kviesimės tų įstaigų vadovus kalbėtis. "Klaipėdos nafta" buvo vienas didžiausių oro taršos šaltinių. Įmonės teritorijoje buvo įrengtas naftos garų rekuperatorius, bet efekto, kurio norisi visiems, nėra. Vadinasi, neužtenka tos įrangos. Reikia kalbėti apie tai, kas būtina", - dėstė V. Grubliauskas.

Jis gyventojams pasiūlė kreiptis į Vyriausybę, Aplinkos ministeriją, kad šios peržiūrėtų taršos normatyvus.

"Nekeičiant tų normatyvų, net ir labai smirdant, jie nebus viršijami. Reikalingas aiškus bendruomenės balsas, kad normatyvai neatitinka realybės. Yra daug dalykų, ką Vyriausybė, ministerija gali savo teisės aktais keisti nacionalinėje teisinėje bazėje. Žinoma, rezultato norėtųsi greitesnio ir efektyvesnio. Tačiau nepakeitus normatyvų lieka kalbėtis geranoriškai su kompanijomis, kurios krauna, perveža naftą. Yra dirbama. Pokalbis su uosto atstovais nuteikė viltingai, kad uosto bendrovės neatsisako pripažinti, kad viena yra normos, kita - reali situacija", - tikino V. Grubliauskas.

Baiminasi uosto plėtros

Daugeliui susirinkusių melnragiškių rūpėjo, kada ir kaip plėsis uostas, kaip tai paveiks vietos gyventojų aplinką ir gyvenimo sąlygas. Buvo gyventojų, įsitikinusių, kad uostas ruošiasi surengti "diversiją" - neva bus daroma molų rekonstrukcija, o iš tiesų tai bus giliavandenio uosto statybos pradžia.

V. Grubliauskas teigė, kad kol kas uostas dar neturi poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, tad negali pasakyti, kuri tiksliai teritorija bus reikalinga uosto plėtrai.

"Aišku tai, kad uostininkai, girdėdami gyventojų ir miesto poziciją, ieško sprendimų, kad kuo mažiau būtų sąlyčio su čia gyvenančiais žmonėmis, jų nuosavybe, namais, kad būtų to išvengta. Bet per anksti kalbėti apie tai kaip apie realų planą", - sakė meras.

Jis priminė, kad miesto Taryba pritarė 2 uosto plėtros alternatyvai, kurioje nėra numatyta išorinio uosto, o uostas nori ambicingiausios, 4 alternatyvos, kuri numato didžiausią galimą uosto plėtrą. Miesto ir uosto pozicijos kol kas nesutampa, tačiau miestas yra pateikęs 20 pozicijų, į kurias turėtų atsižvelgti valstybė. Esą jeigu bus patenkinti beveik visi miesto pageidavimai, galbūt Klaipėdos politikai pritars ir 4 alternatyvai.

Mero teigimu, Vyriausybėje yra sukurta darbo grupė, kurios sudėtyje - 6 ministrai, projektus derinančių institucijų atstovai, Klaipėdos miesto ir rajono merai. Tiesa, kol kas nebuvo dar nė vieno tos grupės susirinkimo, bet Vyriausybė yra paprašiusi pateikti miesto poziciją, kad galėtų įvertinti. V. Grubliauskas akcentavo, kad miesto pozicija - jeigu uosto poreikiams teks paaukoti melnragiškių turto, privalo būti teisingas kompensavimas.

Pasak mero, uosto bendrojo plano rengėjai yra baigiamojoje stadijoje, tuomet prasidės viešas svarstymas ir bus aiškiai matoma, kurią teritorijos dalį apima.

"Strateginis klausimas - ar reikia Lietuvai tokio uosto? Aš manau, kad reikia, argumentų "už" yra daugiau. Jeigu valstybei to uosto reikia, jo turi reikėti ir Klaipėdai. Klaipėdos miestas neturi į tai žiūrėti kaip į monstrą, priešą, nors, žinoma, yra galimybė kovoti ir įsivaizduoti, kad tai sustabdys valstybės strateginės svarbos objekto statybą", - nuomonę išsakė V. Grubliauskas.

Tvarka paplūdimiuose

Gyventojams buvo aktuali ir paplūdimių padėtis. Viena melnragiškė piktinosi, kad moterų pliaže nėra tualeto, o smėlis teršiamas poilsiautojų paliekamomis šiukšlėmis.

Susitikime su gyventojais dalyvavęs BĮ "Klaipėdos paplūdimių" vadovas Virginijus Urbonas priminė, kad biudžetinė įstaiga miesto paplūdimius administruoja trejus metus. Esą per šį laiką paplūdimio įvaizdis pasikeitė - atsirado dušinės, apžvalgos aikštelės, sporto įrenginiai, vaikų žaidimo aikštelės. Pasak V. Urbono, ketinama ir toliau plėsti poilsiautojams siūlomų paslaugų spektrą.

"Klaipėdos paplūdimių" vadovas akcentavo, kad pernai buvo įsigyta smėlio valymo mašina.

"Tai sudėtingas įrenginys, bus kebloka jį naudoti pirmoje Melnragėje ir Giruliuose, kur yra nemažai akmenų, bet, manau, pagerinsime smėlio kokybę", - sakė V. Urbonas.

Buvo pageidaujančių, kad nebūtų ribojamos maudymosi sąlygos - esą užsienyje leidžiama maudytis ir bangose, o Klaipėdos paplūdimiuose esant didesniam banguotumui maudytis draudžiama.

V. Urbonas nurodė, kad yra saugomos ne tik poilsiautojų, bet ir pačių gelbėtojų gyvybės, kad jiems nereikėtų ypač rizikuoti. Galbūt galėtų atsirasti zonos, kurioje būtų galima maudytis bangose, bet tuo, V. Urbono nuomone, turėtų užsiimti ne gelbėtojai, o, pavyzdžiui, sporto klubai ar kitos organizacijos.

Prisimintas ir planuotas įrengti apžvalginis takas tarp pirmosios ir antrosios Melnragių. Tačiau, pasak, V. Urbono, kai Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, buvo gautas neigiamas atsakymas, esą tai invazija, vizualinė tarša ir t. t.

Nori išsaugoti pajūrį

Po susitikimo Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė sakė, kad gyventojai norėjo būti išgirsti.

"Daugumos melnragiškių mintyse yra įvairių abejonių, o mums norisi palaikymo. Apie mūsų siekius ir bėdas jau seniai rašome Susisiekimo, Aplinkos ministerijoms, prezidentei. Iš miesto visą tą laiką gaudavome palaikymą, bet mums reikėjo gyvo žodinio įrodymo, kad tikrai taip yra, kad miestas yra mūsų pusėje", - sakė M. Kalendė, pridūrusi, kad gyventojai to ir sulaukė.

Ji pasakojo, kad susivienijusios pajūrio bendruomenės parašė atvirą laišką prezidentei ir Vyriausybės nariams, kuriame išdėstė savo lūkesčius ir nuogąstavimus. Laišką pasirašė 11 Melnragės, Karklės, Nemirsetos, Girulių, Palangos, Šventosios, Monciškių, Būtingės bendruomenių atstovų.

"Gavome atsakymą, kad informacija perduota Uosto direkcijos žinion ir iš jų turime gauti atsakymą. Viena iš svarbiausių problemų - oro tarša, kurios neranda jokie šiuolaikiniai matavimo prietaisai. Galbūt tos priemonės yra pasenusios, o gal tos taršos matavimo stotelės yra netinkamose vietose? Šiuos klausimus taip pat keliame. Žinoma, įmonių siekis yra užsidirbti kuo daugiau pinigų, bet labai norime, kad jie pirmiausia pagalvotų apie savo kaimynus, kurie gyvena už įmonės tvoros. Siekiame, kad viskas būtų daroma gražiai, galvojant apie mūsų pajūrį, nes Klaipėda yra graži tuo, kad turi tą pajūrį. Be to, siekiame išlaikyti rekreacines zonas ir taip išlaikyti Klaipėdoje gyventojus", - kalbėjo M. Kalendė.