Bronzinė skulptoriaus Sauliaus Juchnevičius sukurta dviejų metrų aukščio L. Stulpino skulptūra vaizduoja jį stovintį prie šturvalo bei kovojantį su stichija. Skulptoriui talkino architektas Ramūnas Bartkus.
Nuo vasaros pradžios dėl to, kad nesutariama dėl jai Klaipėdoje tinkamos vietos, skulptūra laikoma Uosto direkcijos Uosto laivyno bazės sandėlyje. Galiausiai prieš porą savaičių Uosto direkcija pranešė nusprendusi ją padovanoti Telšiams, mat kapitonas gimė Telšių rajone esančiame Jomantų kaime.
"Miesto valdžios klausimas"
"Turime didžiulį norą, kad Klaipėdoje būtų pradėta puoselėti jūrinė tematika. Mes klasikinę, realistinę Stulpino skulptūrą įsivaizduojame savo aikštėje. Ji gerai suskambėtų su mūsų bendruomenės pastatu Molo gatvė 60", - sakė laikinai Melnragės bendruomenės asociacijos pirmininko pareigas einanti Marija Kalendė.
Bendruomenės nariai jau kalbėjosi ir su Uosto direkcijos, ir Savivaldybės, ir Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovais.
Skulptoriaus S. Juchnevičiaus manymu, toje vietoje jo kūrinys tiktų. Jis nepaskęstų erdvėje, jo neužstotų joks pastatas. Šiuo metu jis kuria paminklo L. Stulpinui Melnragės žiede vizualizaciją.
"Kyla klausimas, kodėl Aurimas Mockus gavo leidimą miesto centre statyti baikerių skulptūrą. O tokio garbaus žmogaus kaip Stulpinas pagerbimui leidimas neduodamas. Klaipėdos miestas garsėja tokiomis monumentinėmis kompozicijomis kaip "kartuvės". Jam trūksta jaukių skulptūrų kaip Vakarų pasaulyje. Daugelyje šalių kapitonai vaizduojami būtent prie šturvalų, nors tai ir nepatinka mūsų vyriausiajam architektui. Tai labai klaipėdietiška skulptūra ir ji būtinai turi būti mūsų mieste", - sakė M. Kalendė.
Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas vakar jau tvirtino, kad direkcija visgi dar nieko nėra apsisprendusi galutinai. Bet raštą Telšių merui jau yra parašiusi. Tad dar nežinia, ar šio miesto Taryba pritars statyti L. Stulpino skulptūrą Telšiuose.
"Mums miesto valdžios pasiūlytos vietos atrodė netinkamos tokiam žmogui kaip Stulpinas įamžinti, todėl neturime kito kelio. Melnragės gyventojai siūlo vietą, bet jie nėra tos viešosios erdvės šeimininkai. Sprendimą turi priimti miestas. To negali spręsti nei direkcija, nei Melnragės gyventojai", - sakė A. Drungilas.
Jūrinei bendruomenei priimtina vieta buvo buvusioje "Memelio miesto" teritorijoje, kurioje ir buvo pirmoji Uosto direkcija. Kita vieta - piliavietėje, netoli pasukamojo tiltelio, kur stovi aprūdijusi vėtrungė. Tačiau miesto architektai ir dalininkai nusprendė, kad skulptūra toje erdvėje "neįsikomponuoja".
"Stulpinui įamžinti tinkamos yra dvi vietos - jo gimtinė ir vieta, kurioje jis dirbo bei nusipelnė Lietuvai. Tai yra du miestai - Telšiai ir Klaipėda. Melnragės varianto mes nesvarstėme. Reikėtų tartis ir su jūrine visuomene, bet ar verta tai daryti, jeigu miestas pasakys, kad negalima ir ten? Reikia pirmiausia pasitarti su miesto įvaizdžio komisija", - sakė A. Drungilas.
Laukia tos pačios procedūros
Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė, Įvaizdžio komisijos pirmininkė Nijolė Laužikienė sakė jau gavusi raštą iš Melnragės bendruomenės, jis bus svarstomas komisijoje. Jos manymu, pirmiausia bendruomenė turi gauti Uosto direkcijos pritarimą. Pasak jos, Įvaizdžio komisijos balsas yra tik patariamasis. Pirmiausia miesto vyriausiasis dailininkas turėtų pasižiūrėti, ar pagal detaliuosius planus toje aikštėje nėra ko kito numatyta.
"Teisės aktais yra sudėliota įamžinimo, dekoratyvinių objektų įrengimo tvarka. Ar nekyla klausimo, kodėl Melnragės, o ne kitoje aikštėje? Tai yra įamžinimas ir tas objektas neturi būti nešiojamas iš vienos vietos į kitą. Apie jį jau pasakė ekspertai savo žodį. Įvaizdžio grupėje tai svarstyta tris kartus. Kultūros skyrius gali pateikti protokolus, kur viskas dėl šio paminklo yra surašyta. Gal jis ir gali būti Klaipėdoje, bet klausimas, kur ir kaip jis atrodys. Visa esmė ta, kad reikia projektuoti. Yra profesionalai, kurie sprendžia tokius dalykus - ir architektai, ir kiti menininkai, kurie tai išmano. Kalbame apie profesionalumą ir apie įamžinimą o ne šiaip kažkokio dekoratyvinio objekto pastatymą bet kurioje vietoje. Neprotingai padaryti įamžinimą didelio mokslo nereikia. Darydami įamžinimą turime būti atsakingi prieš ateities kartas. Kokias vertybes propaguojame su tokiu objektu, kuris yra dabar?", - savo ruožtu dėstė miesto vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis.
Jo teigimu, net jei žmonės renka parašus, procedūros visos bus tos pačios - vėl reikės eiti pas ekspertus ir t.t. Ir tik tada bus gautas atsakymas.
Rašyti komentarą