Melnragės gyventojai išsikels kitur?

Jeigu bus patvirtinta maksimali uosto plėtra, kitų metų pabaigoje turėtų paaiškėti būsimo išorinio uosto vieta. Jei būtų nuspręsta, kad išorinis jūrų uostas bus statomas Melnragėje, į rezervinę uosto teritoriją patektų keli namai ir sklypai. Klaipėdos miesto savivaldybė nori, kad į rezervinę teritoriją būtų dar papildomai įtraukta apie 100 metrų teritorija, kuri būtų apželdinta kaip buferinė zona.

"Mes žinome, kad yra ne tik tiesioginis kelio ir geležinkelio poveikis, bet ir poveikis aplinkai. Šita teritorija turėtų būti apželdinta, kad Melnragė nejaustų tiesioginio poveikio dėl kelių infrastruktūros", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Klaipėdos miesto savivaldybė yra parengusi dalykinių sąlygų sąvadą, kuriame išdėstyti su uosto plėtra susiję miesto pageidavimai Vyriausybei. Viename iš šio sąvado punktų kalbama apie valstybės išmokas su žemės sklypais gyventojams įsikurti kitoje pajūrio zonos vietoje.

Pasak S. Budino, norima sukurti Pajūrio juostos įstatymo apribotą teritoriją, kur Melnragės gyventojai galėtų išsikelti. Tam reikėtų pakeisti Miškų įstatymą, taip pat sukurti atskirą Melnragės įstatymą, kuriame ir būtų numatyta žemės sklypų perkėlimo procedūra.

Šiuo metu įstatymai draudžia natūrinių (valstybinės žemės į žemę) mainų alternatyvą.

Svarstoma, kad Melnragės gyventojai, jei prireiktų, galėtų įsikurti teritorijoje tarp II Melnragės ir Girulių.

Laikinai einanti pareigas Melnragės bendruomenės pirmininkė Daiva Kavaliauskienė teigė, kad vasarą pristatant uosto plėtros planą Melnragės bendruomenei nei apie kompensacijas, nei apie iškeldinimą užsiminta nebuvo.

"Dėl uosto plėtros mes pateksime į spąstus, visa gyvenvietė atsidurs gete, paskęs triukšme ir smarvėje, jau nekalbu apie kranto eroziją", - nuomonę išsakė ji.

"Apie gyventojų iškeldinimą, kompensacijos mechanizmus kalbėti yra anksti"

Dovilė RINGIS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene
Apie išorinio uosto perspektyvas nuolat diskutuojame ir su Savivaldybe, ir su bendruomenėmis. Šiuo metu rengiamo uosto bendrojo plano ketvirtoji koncepcijos alternatyva numato uosto plėtrą tiek pietinėje uosto dalyje, tiek šiaurinėje, įskaitant išorinį uostą Baltijos jūros akvatorijoje.
Maksimaliai uosto plėtrai, tai yra prioritetinei ketvirtai koncepcijos alternatyvai, yra pritarusi Uosto taryba, taip pat balsų dauguma už ją pasisakė įvairių ministerijų, miesto, verslo asociacijų, su uosto veikla susijusių žinybų, mokslo įstaigų atstovus vienijanti Uosto plėtojimo taryba. Maksimalios plėtros alternatyvai pritarė ir bendrojo plano organizatorė Susisiekimo ministerija. Bendrojo plano sprendiniais bus įtvirtinta ilgalaikė uosto veiklos ir plėtros strategija, jo pagrindu bus įmanoma įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą, - pasiekti maksimalų gylį ir suformuoti naujas teritorijas, nutolusias nuo gyvenamųjų rajonų.
Prieš įgyvendinant svarbiausius uosto plėtros projektus, turės būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, parengti statybos projektai ir kiti konkrečius plėtros darbus leidžiantys dokumentai. Vėlesniuose uosto plėtros projektų įgyvendinimo etapuose bus detalizuota darbų ir veiklos apimtis, galimas jų poveikis ir apsaugos priemonės gamtinei ir gyvenamajai aplinkai, bus įmanoma konkrečiau diskutuoti su miesto visuomene dėl jų įgyvendinimo. Taigi šiuo atveju ir išorinis uostas yra numatomas kaip galimybė, kuri būtų realizuota tik esant poreikiui ir investuotojui.