Melnragės dangoraižis: taikos dar nebus

Pasirodo, kad teismus dėl Vilniuje patvirtino atitinkamo detaliojo plano inicijavusi Savivaldybė buvo sutikusi sudaryti taikos sutartį su dangoraižio idėjos autoriumi Sauliu Trečekausku ir kitais trečiaisiais bylos asmenimis, tačiau taikiam ginčo sprendimui kelią užkirto net du teismai. Anot jų, buvo susitarta ne dėl ginčo esmės, tad tokia taikos sutartis negali būti patvirtina.

Bent jau kol kas abi konflikto pusės neatmeta galimybės, kad pavyks susitarti ir teismams pateikti naują taikos sutartį.

Ne viena byla

Nuo 2005-ųjų besitęsianti Melnragės dangoraižio istorija teismus pasiekė 2011-ųjų lapkritį. Tada į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi Klaipėdos savivaldybė. Ji prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimu patvirtiną žemės sklypo Kopų g. 69A detalųjį planą, pagal kurį čia galėtų iškilti 132 metrų aukščio (36 aukštų) viešąsias paslaugas teiksiantis rekreacinės paskirties pastatas.

Plano organizatoriai, tarp kurių yra ir S. Trečekauskas, į VTPSI kreipėsi po to, kai 2011 m. jis užstrigo miesto Taryboje. Pastaroji atidėjo plano svarstymą ir nutarė kreiptis į prokuratūrą, kad būtų įvertintas sklypo privatizavimo ir pastatų įsigijimo klausimas. Kreiptasi ir į VTPSI bei Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų išsiaiškinta, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos procedūros. Buvo iškelta ir vėliau realizuota idėja surengti gyventojų apklausą. Visgi palaikymo nė iš vienos institucijos Savivaldybė tuomet nesulaukė, o VTPSI netgi patvirtino detalųjį sklypo planą.

Vilniaus teismas iš pradžių siūlė Savivaldybei ir inspekcijai susitarti gražiuoju, tačiau VTPSI atsisakė panaikinti savo potvarkį. Tada minėtasis teismas nusprendė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kad šis ištirtų, ar uostamiesčio aukštybinių pastatų išvystymo schema (specialusis planas) ta dalimi, kuri apima sklypą Kopų g. 69A, ir Klaipėdos miesto bendrojo plano kraštovaizdžio koncepcijos sprendiniai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui bei "konstituciniam teisinės valstybės principui".

Klaipėdos teismas konstatavo, kad atitinkami Savivaldybės sprendimai iš tiesų prieštarauja aukštesniems teisės aktams. Tą vėliau patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Tada jau vėl Vilniaus teisme buvo pradėta nagrinėti 2011-ųjų lapkritį Savivaldybės inicijuota byla.

Pasirodo, kad atnaujinus šį procesą šiemet rugpjūtį S. Trečekauskas teismui pateikė jo ir kitų trečiųjų asmenų bei VTPSI su Savivaldybe sudarytą taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o bylą nutraukti. Visgi Vilniaus teismas rugsėjį atsisakė tvirtinti tokią sutartį, nes įžvelgė ne tik formalių reikalavimų nesilaikymo dėl vieno įgaliojimo, bet ir kitų teisės aktų neatitikimų. Tada jau S. Trečekauskas ir trečiuoju asmeniu byloje taip pat esanti UAB "Konstenerga" pateikė skundą LVAT, o VTPSI jį palaikė. Savivaldybė savo atsiliepimo nepateikė.

Visgi taikos sutarties šį antradienį nepalaimino ir LVAT. Jo kolegija palaikė žemesnės instancijos teismo sprendimą ir akcentavo, kad "teisėssudaryti taikos sutartis nėra absoliuti, jai sudaryti būtinos atitinkamos sąlygos". Konstatuota, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, o klausimai, dėl kurių išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą nebuvo kreiptasi, taikos sutartimi negali būti sprendžiami.

Dėl ko buvo susitarę?

Teismų nepatvirtintoje taikos sutartyje Savivaldybė buvo pripažinusi, kad minėtame sklype maksimalus pastatų aukštingumas gali būti toks, koks ir nurodytas VTSPI patvirtintame detaliajame plane - 132 m, o užstatymo tankumo koeficientas - 0,95. Tačiau teismai konstatavo, kad susitariant dėl to sukuriamas "teisiškai reikšmingas faktas", nesuderintas su Specialiuoju planu, kurį gali keisti tik miesto Taryba.

Savivaldybė taip pat buvo įsipareigojusi atsisakyti savo reikalavimų ir garantavo, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims tinkamai įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus neturės ir nereikš jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su detaliojo plano galiojimu ar jo teisėtumu. Tretieji asmenys buvo įsipareigoję nereikšti Savivaldybei turtinių reikalavimų.

Taip pat sklypo savininkai arba projekto vykdytojai buvo įsipareigoję savo lėšomis nutiesti medinį pėsčiųjų ir dviračių taką nuo sklypo iki paplūdimio, įrengti paplūdimį su dušu, geriamojo vandens fontanėliu, persirengimo kabina, šiukšliadėžėmis, suoliukais, mobilia gelbėjimo stotimi, viešuoju tualetu, įspėjamaisiais ir informaciniais ženklais, garsiakalbiu. Taip pat jie buvo įsipareigoję valyti paplūdimį, prižiūrėti jo infrastruktūrą. Taikos sutartimi buvo susitarta ir dėl to, kad pastato statytojas Pamario ir Kopų gatvių sankryžos rekonstrukcijai skirs 100 000 eurų.

Tačiau ir šie įsipareigojimai užkliuvo abiem teismams. Konstatuota, kad "tokia sutartimi iš esmės išspręsti klausimai, dėl kurių išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą nebuvo kreiptasi - pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys prisiėmė įsipareigojimus, kurie peržengia šios nagrinėjamos bylos ribas".

Pabijojo Neringos likimo?

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas, aiškindamas, kodėl bylą inicijavusi Savivaldybė staiga sugalvojo viską baigti taikiai ir pripažinti teisę Melnragėje statyti dangoraižį, teigė, jog tai nulėmė pasikeitusi situacija, dėl kurios galėjo atsirasti neigiamų finansinių pasekmių.

"Pirmieji teismų sprendimai buvo nepalankūs tretiesiems asmenims, tad iniciatyva bylinėjimąsi baigti taikos sutartimi buvo iš jų pusės. Tačiau prasidėjus atitinkamiems pokalbiams jie Savivaldybei pateikė ir prašymą išduoti reikalavimus pastato projektavimui pagal skundžiamą, bet vis dar galiojantį detalųjį planą. Savivaldybė tada kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad jis pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones - sustabdytų šio detalaus plano galiojimą. Tai buvo padaryta, bet Vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą ir Savivaldybei neliko nieko kito tik išduoti reikalavimus pastato projektavimui. Tada jau buvo įvertinta nauja situacija, kad prasidėjo negrįžtamas procesas, kad nesvarbu, kaip baigsis teismai, valstybei ir Savivaldybei gali tekti atlyginti ir projektavimo išlaidas, ir galbūt net statybų. Tai jau rodo Neringos atvejis. Taip pat reikia akcentuoti, kad miesto Taryba niekada nepasakė, kad nepritaria tokio pastato statyboms, tiesiog vis buvo atidedamas šio klausimo svarstymas. Be to, jau atsirado ir nuomonių, kad situacija keičiasi ir aplinkinėse teritorijose, ir pačiai Melnragei reikia iššūkių", - sakė A. Kačalinas.

Anot jo, pasirašytoje, bet dėl teismų sprendimų neįsigaliojusioje taikos sutartyje buvo aptarti du galimi variantai: kai sklypo savininkai arba jų teisių perėmėjai projektuoja iki 30 m aukščio pastatą, ir kai statomas aukštybinis. Pastarajam atvejui ir buvo išsiderėtos įvairios investicijos į aplinkinę infrastruktūrą.

"Vyriausiajam administraciniam teismui neteikėme atsiliepimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, nes sutikome su žemesnės instancijos teismo argumentais. Dabar vėl sėsime prie derybų stalo ieškoti kitokio taikos sutarties modelio. Kitas teismo posėdis numatytas gruodžio viduryje. Manau, kad galima ir iki tol susitarti. Jei nepavyktų, galima prašyti atidėti posėdį. Galiausiai galima taikos sutartį sudaryti ir aukštesnės instancijos teisme. Mano nuomone, šiuo atveju jau nebus galima išsiversti be įvardijimo, kad tokio aukštybinio pastato galimybės turi būti išnagrinėtos naujajame Bendrajame miesto plane. Tačiau čia jau kyla kitas klausimas - ar trečiosios šalys galės tiek laukti, kol bus parengtas šis planas. Aišku, galima rinktis ir kitą kelią - užbaigti bylinėjimąsi galutine teismo nutartimi", - sakė A. Kačalinas.

"Nebus taip, kad nieko nebūtų"

Saulius TREČEKAUSKAS
Kiek kalbėjau su teisininkais, tai, jų nuomone, teismai tikrai leidžia taikytis, tačiau taikos sutartyje yra perteklinių reikalavimų ir įsipareigojimų, nesusijusių su ieškiniu. Jei Savivaldybė įsigilins į šią argumentaciją ir toliau norės taikos susitarimo, jį tikrai galima pasiekti, o dėl infrastruktūros plėtros galima susitarti pasirašant ir kitą sutartį.
Nors mes visada buvome už taikų susitarimą, šįkart jo sudarymo iniciatorė buvo Savivaldybė. Manau, kad pozicija keičiasi ir dėl to, kad keičiasi kontekstas - juk, pavyzdžiui, Šlaito gatvėje, ant kalno, "Pajūrio" viešbučio vietoje irgi yra planuojamas aukštybinis pastatas. Bet kažkodėl buvo užkliuvęs tik šis mūsų projektas. Ir iki šiol Savivaldybėje yra įsižeidusių dėl jo, turinčių ambicijų, tačiau yra ir naujų žmonių, palaikančių šį projektą. Džiugu, kad net ir kai kurie priešininkai, atidžiau įsigilinę, pakeitė savo nuomonę.
Man tik gaila, kad, ko gero, to pasaulinio garso architekto, kuris buvo susižavėjęs šia idėja, jau nebepavyktų prisikalbinti. Visgi viltis miršta paskutinė, net ir kalbant apie investuotojus, kurie pasitraukė. Tikrai bandysime ką nors daryti, kaip sakė Šveikas, "nebus taip, kad nieko nebūtų".

"Esu prieš taikos sutartį"

Simonas GENTVILAS, miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas
Labai neigiamai vertinu tokį projektą, nes nekalbama apie gyvenimo kokybę, o tik apie juridinius faktus. Sklypo užstatymo koeficientas negali siekti net 0,95. Nėra Lietuvoje ir nė vieno pastato, kurio 1-4 aukštus užimtų garažas. Melnragė, mano nuomone, tikrai turėtų tapti nauju miesto centru prie jūros, bet tik ne tokiu keliu, kai išvystomas tik vienas mažas sklypas, o aplink visi kiti lieka sodybiniai. Todėl nepalaikiau ir siekio sudaryti taikos sutartį.

"Niekam nebuvo gerai"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Kalbant filosofiškai, net ir trapi taika yra geriau nei ilgas ir sekinantis karas. Jei yra galimybė susitarti taikiai, tuo ir reikia pasinaudoti. Dėl to, kad procesas tiek metų stovėjo vietoje nebuvo gerai niekam. Dabar reikės analizuoti, ką galima padaryti toliau, ar įmanomas naujas kompromisas, ar antra ginčo pusė bus linkusi jo ieškoti.

Istorija

Miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas dar 2005-aisiais buvo pritaręs sklypo Kopų g. 69A detaliojo plano projektiniams pasiūlymams. Tuometinis komiteto pirmininkas Kazimieras Vaišvila teigė, jog jūra atplaukiantiems laivams turėtų būti matomi gražūs miesto akcentai, vienu iš kurių ir galėtų tapti būsimasis dangoraižis. Esą visame pasaulyje tokie dalykai yra įprasti.
2008-ųjų lapkritį dalis Melnragės gyventojų išreiškė pasipriešinimą tokiems sklypo savininkų planams ir dangoraižį vadino "poros žmonių interesams tarnausiančiu monstru". Melnragiškiai piktinosi negalėję dalyvauti viešajame minėto žemės sklypo bei jo gretimybių detaliojo plano sprendinių svarstyme, nes informacija apie aptarimus juos esą pasiekė per vėlai. Miesto merui buvo įteikti 149 parašai žmonių, kurie manė, kad dėl statybų neturėtų būti kertamas miškas, ir apskritai prieštaravo tokio dangoraižio statybai.
2010-ųjų vasarį sklypo planuotojai nutarė rengti naują detalųjį planą žemės naudojimo būdą keičiant iš gyvenamosios į komercinės paskirties objektų teritoriją. Tada aiškinta, kad tiesiog formaliai atnaujinamos planavimo procedūros.
2011 m. gegužę projektui buvo pritarta miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete, nes jo nariams buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys, jog projektas neprieštarauja miesto Bendrajam planui, teritorijų planavimo reglamentams, jam jau buvo pritarta Nuolatinėje statybos komisijoje ir kt. Visgi detalusis planas vėliau užstrigo miesto Taryboje.
Vienas iš 2013-aisiais miesto politikų inicijuotos klaipėdiečių apklausos klausimų buvo, ar jie pritaria aukštybinių pastatų Melnragėje statybai. Iš 1 639 atsakiusiųjų tam pritarė tik 345 (31 proc.), prieš tokias statybas buvo 1 163 (beveik 71 proc.), likę 131 neturėjo nuomonės. Tačiau ši apklausa laikoma neįvykusia, nes joje dalyvavo tik 1,21 proc. turėjusių teisę atsakinėti į klausimus klaipėdiečių.