Melnragės dangoraižis: po taikos - ilga pauzė

Joje numatytas savotiškas pereinamasis laikotarpis - aukštybinio pastato statybos čia gali būti pradėtos tik patvirtinus naują Miesto bendrąjį planą. Pastarasis geriausiu atveju atsiras tik po poros metų. Vienas iš sklypo savininkų - Saulius Trečekauskas - teigia dabar negalintis pasakyti, ar tada dar turės noro ir galimybių čia vykdyti ambicingus projektus.

Susitaikė iš antro karto

2005-aisiais prasidėjusi Melnragės dangoraižio istorija teismus pasiekė 2011-ųjų lapkritį. Tada į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi Klaipėdos savivaldybė. Ji prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimu patvirtiną žemės sklypo Kopų g. 69A detalųjį planą, pagal kurį čia galėtų iškilti 132 metrų aukščio (36 aukštų) viešąsias paslaugas teiksiantis rekreacinės paskirties pastatas.

Plano organizatoriai, tarp kurių yra ir S. Trečekauskas, į VTPSI kreipėsi po to, kai 2011 m. jis užstrigo miesto Taryboje. Pastaroji atidėjo plano svarstymą ir nutarė kreiptis į prokuratūrą, kad būtų įvertintas sklypo privatizavimo ir pastatų įsigijimo klausimas. Kreiptasi ir į VTPSI bei Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų išsiaiškinta, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos procedūros. Buvo iškelta ir vėliau realizuota idėja surengti gyventojų apklausą. Visgi palaikymo nė iš vienos institucijos Savivaldybė tuomet nesulaukė, o VTPSI netgi patvirtino detalųjį sklypo planą.

Vilniaus teismas iš pradžių siūlė Savivaldybei ir inspekcijai susitarti gražiuoju, tačiau VTPSI atsisakė panaikinti savo potvarkį. Tada minėtasis teismas nusprendė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kad šis ištirtų, ar uostamiesčio aukštybinių pastatų išvystymo schema (specialusis planas) ta dalimi, kuri apima sklypą Kopų g. 69A, ir Klaipėdos miesto bendrojo plano kraštovaizdžio koncepcijos sprendiniai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui bei "konstituciniam teisinės valstybės principui".

Klaipėdos teismas konstatavo, kad atitinkami Savivaldybės sprendimai iš tiesų prieštarauja aukštesniems teisės aktams. Tą vėliau patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Tada jau vėl Vilniaus teisme buvo pradėta nagrinėti 2011-ųjų lapkritį Savivaldybės inicijuota byla.

Atnaujinus šį procesą pernai rugpjūtį ginčo šalys sugalvojo taikytis ir pateikė teismui prašymą tvirtinti taikos sutartį, o bylą nutraukti. Savivaldybės atstovai pasikeitusią savo poziciją aiškino tuo, kad buvo priversti išduoti reikalavimus pastatui projektuoti ir taip prasidėjo negrįžtamas procesas, kuris galėjo baigtis taip, kaip Neringos atveju.

Visgi Vilniaus teismas pernai rugsėjį atsisakė tvirtinti tokią sutartį, nes įžvelgė ne tik formalių reikalavimų nesilaikymo dėl vieno įgaliojimo, bet ir kitų teisės aktų neatitikimų. Vėliau taikos sutarties nepalaimino ir LVAT.

Nepaisydamos tokių verdiktų, konflikto šalys per metus sugebėjo surasti išeitį ir paruošė naują taikos sutartį, kurią rugsėjo 27-ąją Vilniaus apygardos administracinis teismas jau patvirtino. Toks sprendimas LVAT nebuvo apskųstas, tad sutartis jau įsigaliojo.

Dėl ko susitarė?

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas aiškino, kad taikos sutartyje yra susitarta dėl trijų galimų scenarijų.

"Jei sklypo savininkai čia statytų iki 15 metrų aukščio pastatą, Savivaldybė nereikštų jokių reikalavimų. Jei būtų statomas 15-35 metrų aukščio pastatas, sklypo savininkai turėtų nutiesti medinį pėsčiųjų ir dviračių taką nuo sklypo iki paplūdimio, įrengti įvairią paplūdimio infrastruktūrą. Taip pat jie Pamario ir Kopų gatvių sankryžos rekonstrukcijai turėtų skirti 50 000 eurų. Jei būtų nuspręsta statyti aukštesnį nei 35 metrų pastatą, išliktų tokie pat įsipareigojimai dėl paplūdimio infrastruktūros, tačiau sankryžos rekonstrukcijai turėtų būti skiriama 100 000 eurų", - aiškino teisininkas.

Kartu jis pabrėžė, kad aukštybinių pastatų statybą čia bus galima pradėti tik patvirtinus naują Klaipėdos miesto bendrąjį planą, kuriame turi būti numatyta, jog šioje vietoje galima statyti tokio aukščio pastatus. Numatyta, kad naujasis planas turės būti patvirtintas per 23 mėnesius, nebent su jo rengėjais būtų pratęsta sutartis.

"Tokios sąlygos taikos sutartyje prireikė dėl teismų sprendimų, nes dabartinis Bendrasis miesto planas šioje vietoje pastatų aukštingumo nereglamentavo", - aiškino A. Kačalinas.

Anot jo, taikos sutartyje numatyti įsipareigojimai būtų privalomi visiems šio sklypo savininkams - tiek dabartiniams, tiek tiems, kurie galbūt jį nusipirktų.

"Kaip bus toliau - nežinau"

Saulius TREČEKAUSKAS, vienas iš sklypo savininkų

Aukštybinių pastatų statyba dabar dvejiems metams stoja ne tik mūsų sklype, bet ir visoje aplinkinėje teritorijoje, pavyzdžiui, vietoje "Pajūrio" viešbučio Šlaito gatvėje.

Suma, dėl kurios susitarta taikos sutartyje, dabar yra didesnė, nei iš manęs prašė kai kurie politikai už leidimą vykdyti tokį projektą, tačiau dabar bent jau ji atitektų miestui, o ne į jų kišenę.

Kaip bus toliau - nežinau. Šveicaras, kuris buvo susidomėjęs galimybe investuoti į šį projektą, pasitraukė prieš tai uždavęs man klausimą: "Ką tu darai šioje šalyje? Kol taip elgiamasi, jūs niekada nebūsite turtingi." Tad turiu abejonių, ar beverta čia ką daryti. Pasikartosiu, ką jau sakiau ne kartą - ne pinigai čia buvo svarbiausia, o noras padaryti Klaipėdoje įspūdingą projektą, kartu sukuriant ir naują įdomią viešąją erdvę. Dabar reikia laukti tuos keletą metų ir kartu pažiūrėti, kokia tada bus ekonominė situacija.

Istorija

Miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas dar 2005-aisiais buvo pritaręs sklypo Kopų g. 69A detaliojo plano projektiniams pasiūlymams. Tuometinis komiteto pirmininkas Kazimieras Vaišvila teigė, jog jūra atplaukiantiems laivams turėtų būti matomi gražūs miesto akcentai, vienu iš kurių ir galėtų tapti būsimasis dangoraižis.

PRADŽIA. Miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas dar 2005-aisiais buvo pritaręs sklypo Kopų g. 69A detaliojo plano projektiniams pasiūlymams, tačiau vėliau pradėjo suktis teismų karuselė, sustojusi prieš keletą dienų. Egidijaus Jankausko nuotr.

2008-ųjų lapkritį dalis Melnragės gyventojų išreiškė pasipriešinimą tokiems sklypo savininkų planams ir dangoraižį vadino "poros žmonių interesams tarnausiančiu monstru". Melnragiškiai piktinosi negalėję dalyvauti viešajame minėto žemės sklypo bei jo gretimybių detaliojo plano sprendinių svarstyme, nes informacija apie aptarimus juos esą pasiekė per vėlai. Miesto merui buvo įteikti 149 parašai žmonių, kurie manė, kad dėl statybų neturėtų būti kertamas miškas, ir apskritai prieštaravo tokio dangoraižio statybai.

2010-ųjų vasarį sklypo planuotojai nutarė rengti naują detalųjį planą žemės naudojimo būdą keičiant iš gyvenamosios į komercinės paskirties objektų teritoriją.

2011 m. gegužę projektui buvo pritarta miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete. Visgi detalusis planas vėliau užstrigo miesto Taryboje.

Vienas iš 2013-aisiais miesto politikų inicijuotos klaipėdiečių apklausos klausimų buvo, ar jie pritaria aukštybinių pastatų Melnragėje statybai. Iš 1 639 atsakiusiųjų tam pritarė tik 345 (31 proc.), prieš tokias statybas buvo 1 163 (beveik 71 proc.), likę 131 neturėjo nuomonės. Tačiau ši apklausa laikoma neįvykusia, nes joje dalyvavo tik 1,21 proc. turėjusių teisę atsakinėti į klausimus klaipėdiečių.