Medikams gali pritrūkti apsaugos priemonių ir reagentų

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pakvietė į susitikimą uostamiesčio ligoninių vadovus, kurie papasakojo apie realią situaciją gydymo įstaigose. Vadovai tikino nerimaujantys dėl turimų apsaugos priemonių skaičiaus. Šiuo metu jau yra jaučiamas pirštinių, chalatų, kaukių ir antbačių trūkumas.

"Yra jau šiandien nerimą keliančių ženklų dėl apsaugos priemonių stokos.

Dar nėra tokio dramatiško trūkumo, bet jau šiandien kalbama, kad pirštinių gauti ir jų įsigyti normaliomis, logiškomis, racionaliomis kainomis darosi vis sudėtingiau.

O jų reikia labai milžiniškais kiekiais", - sakė V. Grubliauskas.

"Apsaugos priemonių turime tiek, kiek Sveikatos apsaugos ministerija yra nurodžiusi - pusantro, dviems mėnesiams, išskyrus pirštines. Apsaugos priemonės apskritai yra problema, nes jų vienai parai sunaudojame už 12-15 tūkst. eurų", - pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Pasak jo, išnaudojamų apsaugos priemonių kiekiai yra didžiuliai, o jų nuo liepos mėnesio nebekompensuoja nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei ligonių kasos. Gydymo įstaigos visas išlaidas turi padengti iš savo biudžeto.

"Finansai yra pagrindinė problema, su kuria susiduria visos gydymo įstaigos, ypač tos, kurios dirba su koronavirusu sergančiais pacientais", - tikino V. Janušonis.

Dar viena problema - reagentų trūkumas. Pasak mero, kyla grėsmė atliekamų tyrimų skaičiui, o nuo rugsėjo, pagal naująją Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, nebeliks nemokamų koronaviruso nustatymo testų.

"Nuo rugsėjo mėnesio baigiasi nemokamas testavimas ir už testus turės susimokėti tie, kurie juos užsakys, turiu omenyje gydymo įstaigos. Vilnius apie šią problemą nešneka, bet, panašu, jog rugsėjis bus lūžio taškas. Ir ar nebus taip, kad buvo siekiama kiek įmanoma daugiau testuoti, o dabar tai jau įeis į istoriją", - nuogąstavo V. Grubliauskas.

Nors reagentų ir apsaugos priemonių trūksta, tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas tikino, jog jau dabar sistemingai ruošiasi ateinančiai antrajai koronaviruso bangai.

"Yra struktūros pakeitimai.

95 lovas paruošėme koronavirusu sergantiems pacientams, susiejome izoliuotus skyrius, apsaugos priemones ir tyrimus.

Panaudosime patirtį, kurią įgijome pirmosios bangos metu. Mes jau patyrėme, ką darėme ne taip, tai šį kartą darysime geriau", - tikino V. Janušonis.

Atstatomos pacientams teiktos paslaugos

Užklupus pirmajai koronaviruso bangai, gydymo įstaigos užvėrė duris pacientams ir atšaukė visus planinius vizitus. Daugelis pacientams teikiamų paslaugų šiuo metu po truputį grįžta, tačiau pasak ligoninių vadovų, yra susidariusios didžiulės eilės, pacientų srautai milžiniški.

Sveikatos apsaugos ministerija gydymo įstaigoms yra nurodžiusi, jog jos privalo sugrąžinti 80 proc. iki koronaviruso pirmosios bangos teiktų paslaugų.

Visos Klaipėdos ligoninės šiuo metu jau teikia beveik 80 proc. ambulatorinių ir 70 proc. stacionarių paslaugų.

Tačiau, pasak Vytauto Grubliausko, yra labai daug aplinkybių, kurios paslaugų grąžinimą į gydymo įstaigas apsunkina.

"Šiandien reikėtų konstatuoti vieną paprastą dalyką - prieš rodant pirštu į savivaldybes, kad kažkas kažko nepadaro, reikėtų Vilniuje į veidrodį pasižiūrėti patiems. Taikomi skaičiai yra visiškai vienodi visoms gydymo įstaigoms, nepriklausomai, ar jos buvo COVID-19 epicentre ir turėjo maksimalius krūvius, ar ten nebuvo nė vieno ligonio", - priekaištavo V. Grubliauskas.

Ligoninių vadovai akcentavo ir tai, kad vienu metu jie turi ne tik grąžinti kiek įmanoma daugiau iki karantino teiktų paslaugų, bet ir priimdami pacientus skirti jiems kone dvigubai daugiau laiko, taip pat vėdinti ir dezinfekuoti patalpas bei daryti tam tikrus laiko tarpus tarp pacientų.

Trečiadienį meras susitiks ir su pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovais, o ketvirtadienį - su privačių medicinos įstaigų ir centrų vadovais.