Medelyno kvartalas vis dar neatrodo realus

Planuojama apie 50 ha ploto teritorija yra tarp Labrenciškės, Medelyno, Savanorių ir Martyno Jankaus gatvių.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės, savivaldybė norėjo matyti visą kompleksišką šios teritorijos išvystymo planą, tad organizavo atvirą Medelyno gyvenamojo kvartalo išvystymo vizijos konkursą. Visi dalyviai turėjo atlikti 6 vienodas užduotis - išspręsti visuomeninio transporto sistemos problemas, integruoti želdinius, sukurti vienam trečdaliui to rajono gyventojų darbo vietas ir kt.

Konkursui buvo pristatyti 5 darbai. Jį laimėjo UAB "Projus" projektas K-13-1.

Miesto savivaldybėje įvykusio viešo laimėjusio projekto svarstymo metu siekta išsiaiškinti, ar jis atitinka visuomenės lūkesčius. Į susitikimą atėjo ne tik savivaldybės darbuotojai, bet ir netoli planuojamos teritorijos gyvenantys žmonės bei įstaigų atstovai. Beje, apie tai, kad naujasis Medelyno kvartalas galėtų tapti bandomuoju nulinės energijos gyvenvietės projektu, jau nebeužsimenama.

Pats planuotojas netiki

Laimėjusio projekto koncepcija - kvartale gyvens 3,5 tūkst. gyventojų, bus įkurta 1 200 darbo vietų. UAB "Projus" vadovas Algirdas Sviderskas prisipažino pats netikintis tuo skaičiumi. Panašus projektas dėl darbo vietų Estijoje, Pernu, patyrė fiasko. Diskusijos dalyvių manymu, daugiausia būtų sukurta 40-100 darbo vietų.

Planuojama pastatyti 1 200 butų net šešių tipų namuose - ir daugiabučiuose, ir viešbučiuose, įrengti apie 2 tūkst. vietų automobiliams. Aukštybinių pastatų nebūtų. Palei kelią eitų didesni, bet ne daugiau kaip 4 aukštų namai. Juose būtų įrengti biurai. Be to, reikėtų išlaikyti eglių alėją ir dar paplatinti. Ji taip pat apsaugotų nuo gatvės triukšmo. Einant artyn upelio namai mažėtų.

Vietos automobiliams statyti būtų numatytos po individualių namų kiemais, garažai galėtų būti ir pirmuose namų aukštuose. Pasak A. Svidersko, transporto sistema būtų tokia, kad skersai kvartalą nebūtų važiuojama, čia gyvenantys vaikai būtų saugūs.

Pietinėje teritorijos dalyje esanti apaugusi žalia teritorija, planuotojo manymu, galėtų būti komercinė. Joje galėtų atsirasti koks nors objektas, kuris taptų gyvenamojo kvartalo vizitine kortele.

A. Sviderskas atkreipė dėmesį į tai, kad vadinamasis miškas, buvęs medelynas, nėra prižiūrimas ir dabar yra tiesiog apžėlusi teritorija, virtusi šabakštynu. Tačiau tai - žalia teritorija, ir planuojant į ją reikėtų atkreipti dėmesį. Anot jo, medelyno aptarnavimo keliukų tinklas būtų visiškai priimtinas gyvenamajai erdvei. Atstumai tarp keliukų nėra per maži, kad juose netilptų namas.

Prie upelio vagos siūloma palikti žalią plotą ir nenumatyti jokių statybų. Sutvarkytas tvenkinukas galėtų tapti traukos centru. Čia galėtų būti rekreacinė zona, natūraliai padiktuota upelio. Kitoje pusėje upelio ligoninių link galėtų taip pat eiti žalia zona, vadinamasis bulvaras. Šiame take būtų trys išplatėjusios zonos, skirtos bendruomenės susiėjimams.

Ginčytasi dėl mokyklos

Susitikimo metu savivaldybės atstovai įsitikino, kad šiaurinėje miesto dalyje tikrai reikia mokyklos ir vaikų darželio. Pasak A. Svidersko, ta problema ateityje tik aštrės. Jis siūlo nežiūrėti į juridinius dokumentus ir mokyklą statyti valstybinėje miško žemėje. Tiesą sakant, ten alksnynas ir pelkynas. Juo nei miškininkai, nei savivaldybė nesirūpina. Planuotojo manymu, pats gyvenimas gali pakeisti esamą tvarką mokyklos naudai.

Dėl vietos mokyklai iškart kilo diskusijos. Vieni nenorėtų, kad ji būtų arti kelio, kiti siūlo nepamiršti, jog šiuolaikiniai tėvai vaikus į mokyklą atveža automobiliais, tad svarbu, kad būtų kur juos statyti.

Planuotojo manymu, toks didelis objektas kaip mokykla netiktų teritorijos viduryje, planuojamoje vietoje į ją nereikėtų važiuoti per gyvenvietę, būtų galima apvažiuoti Savanorių gatve.

Urbanistikos skyriaus vedėja pažadėjo, jog mokyklai bus ieškoma tinkamos vietos.

Vienuolyno atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad vienuolynas planuoja statyti vaikų dienos centrą, vaikų darželį, kuriame bus apie 260 vietų, tad planuotojui reikėtų labiau susipažinti su šalia esančių teritorijų planais, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos.

Viltys ir siūlymai

Labrenciškių kvartalas buvo suprojektuotas sovietmečiu, tad jo gyventojai jau nebetiki, kad gyvenimo sąlygos jame kada nors pagerės. Medelyno kvartalą jie vertina kaip objektą, kuris galėtų išspręsti ir jų transporto, prekybos, mokyklos, vaikų darželio problemas. Aplinkinių rajonų gyventojai pritaria tam, kad medelyno teritorija būtų urbanizuojama, nes juos jau "užkniso" šernai.

Patarta neplanuoti bendruomenės namų, nes paprastai jie būna brangūs ir nebūna kam jų išlaikyti. Bendruomenė gali rinktis kokiame nors visuomeninės paskirties pastate.

Prašyta atkreipti dėmesį į tai, kad visuomeninis transportas nevažiuotų į patį gyvenamąjį kvartalą, gyventojai nepageidauja tranzitinio transporto.

Architektai domėjosi, kaip bus užtikrintas šio plano įgyvendinimas, kas prižiūrės įrengtus parkus, žaliuosius plotus. Pasak architekto Manto Daukšio, planuojant kaip sovietų laikais pabandyta pamėtyti namus laisvai. Jo manymu, turėtų būti numatyti tam tikri architektūriniai apribojimai, kad įvairūs objektai nesudarytų chaoso gyvenvietėje.

Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad visų pirma turi būti išspręstas žemės disponavimo klausimas, kaip bus sudaryta galimybė ateiti investuotojams. Kalbėta ir apie tai, jog inžinerinė infrastruktūra kainuos milžiniškus pinigus, kurių Klaipėdos miestas niekada neturės, kad tas planas nebus įgyvendintas. Kai kam atrodo, kad šis projektas pavėlavo mažiausiai 10 metų. Buvo manančiųjų, jog jis neturi perspektyvų.

Diskusijos dalyviai domėjosi gatvės tarp Girulių ir Melnragės likimu. Savivaldybės atstovai teigė, jog iki 2018 metų pabaigos planuojama baigti jos tiesimo darbus. Beje, Medelyno gatvė miestui net nepriklauso, yra krašto kelias, kurio Vyriausybė kol kas neperduoda savivaldybei.

Į klausimą, o kas bus su Labrenciškių gatve, atsakyta, kad kol nepajudės Medelyno kvartalo reikalai, apie jos remontą nebus nė kalbos. Šia gatve naudojasi labai nedidelis vairuotojų skaičius.

M. Černiūtės-Amšiejienės teigimu, būtina planuoti teritorijas inžineriniu požiūriu patogiose vietose, nes jeigu miestas to nedarytų, gyvenvietės pradėtų kurtis ten, kur miestui infrastruktūros užtikrinimas kainuos dar brangiau.