Mažosios Lietuvos kančios įamžinimas - iš savo kišenės

Klaipėdos miesto žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija gavo pasiūlymą uostamiestyje įrengti atminimo ženklus "krašto ir visos Donelaičio žemės tragedijoms atminti".

Pasiūlymo autorius, Vilniuje gyvenantis buvęs klaipėdietis Vytautas Gocentas, turi omenyje kruvinus Antrojo pasaulinio karo ir pokario įvykius Mažojoje Lietuvoje.

Aiškinama, kad vien 1944 m. spalį kelyje Klaipėda-Šilutė-Tilžė po sovietinės armijos tankų vikšrais žuvo tūkstančiai besitraukiančių civilių Klaipėdos krašto gyventojų, o vėliau buvo sunaikinta visa gyvenvietė Rytprūsiuose. Argumentuojama, kad keli milijonai Rytprūsių gyventojų neteko namų, šimtai tūkstančių ir gyvybių, tad tokia tragedija esą yra verta įamžinimo.

Prieš dešimtmetį Seimas spalio 16-ąją paskelbė atmintina Mažosios Lietuvos gyventojų genocido minėjimo diena.

Minėtosios komisijos narys istorikas Vygantas Vareikis patvirtino, kad žmonės ir jų gyvenimai buvo sunaikinti žvėriškai, ir tai įvardino kaip karo nusikaltimą. Kalbėta, kad galbūt būtų galima įamžinti apskritai Rytprūsių tragediją neišskiriant konkrečių įvykių. Taip pat buvo priminta, kad šiurpiems įvykiams įamžinti Klaipėdoje jau yra pastatyta skulptūra prie geležinkelio stoties, o Skulptūrų parke stovi paminklinis akmuo, tad papildomas įamžinimas esą nebūtų logiškas.

Komisijos pirmininkas Vytautas Čepas pridūrė, kad minėti įvykiai buvo už Klaipėdos savivaldybės ribų, todėl esą būtų tikslinga tokią idėją perduoti Šilutės rajono savivaldybei, kurios dabartinėje teritorijoje vyko minėti įvykiai.

Vis dėlto, pasak V. Čepo, jei Klaipėdoje atsirastų privati iniciatyva ir kažkas norėtų savo lėšomis įamžinti Mažosios Lietuvos gyventojų patirtą kančią, tam nebūtų prieštaraujama.