Mažos skolos - gerai ar blogai?

2017-03-15 06:01

Šeimoje sutuoktiniai vienas kitą pagirtų, jei jų skolos būtų mažesnės nei kaimynų. O jei per metus pavyktų išleisti kur kas mažiau lėšų nei buvo planuota, namuose būtų didžiulė šventė. Kiek kitokios nuotaikos sklando, kai kalbama apie miesto pinigus.

Svarstant šių metų biudžetą iš kai kurių uostamiesčio politikų buvo girdėti replikų, kad Klaipėdai stinga ambicijų ir geresnio planavimo. Esą tą parodo ne tik nedidelės miesto skolos, bet ir nesugebėjimas išnaudoti visų gaunamų pajamų.

"Gyvename kaip tas sovietinis pensininkas, kuris 60 metų taupė butui, nusipirko jį, bet po pusmečio numirė. Argi taip protinga? Reikia rizikuoti, skolintis, taip, kaip daro kiti miestai", - rėžė Vytautas Čepas.

Tiek jam, tiek kitiems panašiai manantiems politikams už miesto finansus atsakingi valdininkai atrėžia, jog skolintis neturint gerų ir atsiperkančių projektų nebūtų logiška. Be to, esą nereikia pamiršti, kad finansinė našta liks ateinančioms kartoms, todėl su pinigais reikia elgtis labai atsakingai.

Trypčiojame vietoje?

Vasario mėnesį Klaipėdoje buvo patvirtintas rekordinis per 164,2 mln. eurų siekiantis miesto biudžetas. Jis 24,89 mln. eurų, arba 17,9 proc. didesnis nei prieš metus. Pridėjus praėjusių metų likutį - 19,284 mln. eurų, biudžetas siekia apie 183,5 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybė šalyje garsėja kaip mažiausiai prasiskolinusi. Finansų ministerijos duomenimis, pernai rugsėjo mėnesį uostamiesčio skola siekė per 12,5 mln. eurų, arba tik 15,3 proc. nuo prognozuojamų pajamų. Vilniaus skola tuo pačiu laikotarpiu buvo per 277 mln. eurų, arba 105,7 proc. nuo prognozuojamų pajamų. Labiau prasiskolinęs ir Kaunas - per 58 mln Eur (38,7 proc.).

Tačiau užuot pagyrę Klaipėdos savivaldybę už taupumą, kai kurie politikai - atvirkščiai - negaili kritikos.

V. Čepas įsitikinęs, kad šiais laikais nereikėtų gyventi taip, kaip sovietiniais laikais, kai žmonės metų metus taupydavo, kad butą galėtų nusipirkti.

"Nesiskolindami mes tarsi trypčiojame vietoje, kaip tas sovietinis pensininkas. Vilniečiai, žinoma, jau perlenkė lazdą skolindamiesi. Pasiektas kitas kraštutinumas, kai skola viršija miesto biudžetą. Tai irgi nėra normalu, nes nesilaikoma fiskalinės drausmės. Bet ekonomistai skaičiuoja, kad visai normalu, jei skola sudaro 30 proc. nuo prognozuojamų pajamų.

Padarai projektą, pamažu grąžini pinigus. Miesto biudžetas nenukenčia ir miestas vystosi. Juk nauji pastatai, tinkamai juos eksploatuojant, neša ir pelną, ir moralinį pasitenkinimą. Tai normali viso pasaulio praktika. Nereikia bijoti tų skolų. Be rizikos ir nenusišlapinsi", - kalbėjo politikas.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".