Malūno tvenkinys virto kūdra

Net ir patys ištikimiausi žvejai pripažįsta, jog taip smarkiai nusekusio šio vandens telkinio gyvenime nėra matę. Vandens lygis sumažėjęs mažiausiai metru: pakrantėse mėtosi ilgus metus vandenyje skendusios šiukšlės, krantai virtę dumblynais, juose - susmegusios įvairios šiukšlės.

"Paukštukai lipa į krantą… Liūdnas vaizdas prie Malūno tvenkinio: pakrantės pavirto į purvyną, nes dėl tvarkymo darbų vandens lygis drastiškai krito. Užtat žvejams - džiaugsmas: dumble žuvų uodegos gerai matosi. Jau ne pirmus metus vyksta Malūno parko tvarkymo darbai ir pabaigos dar nesimato", - ironizavo klaipėdietė Jolanta.

Savo ruožtu AB "Klaipėdos vanduo" atstovai paaiškino, jog hidrologinių pokyčių priežastis - vadinamasis "force majeure" (nenugalima jėga), mat gausūs krituliai praplovė ties Bangų gatve statomą paviršinių nuotekų sistemą, savotišką dambą.

Aplinkosaugininkai, kurie lankėsi objekte, pažeidimų nenustatė.

RADINUKAS. Nusekusio Malūno tvenkinio pakrantėse galima rasti ir tokių reliktų. Porcelianinis indas.

Mato MELENIO notr.

Pasitaiko ir radinių

"Vakarų ekspreso" žurnalistui apėjus Malūno tvenkinio krantus vaizdas tikrai pribloškė: ten, kur tyvuliuodavo vanduo, dabar matyti kelių metrų dugnas. O dumble gali rasti ko tik nori: ir alkoholio butelių, jų duženų, konservų dėžučių, įvairių šukių. Vienas smalsus vyriškis pakrantėje sugebėjo rasti net porcelianinį indą su firminiu įspaudu dugne (užrašas KAHLA su karūna, o ši firma veikia dar nuo XIX a., gamina ir iki šiol).

Pasidomėjus, kaip į susiklosčiusią situaciją reaguoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė, ši tikino, kad jau buvo susisiekta su aplinkosaugininkais.

KALTININKĖ. Ši užtvanka prie Bangų gatvės neatlaikė dėl gausių kritulių patvinusio Malūno tvenkinio, ir jo vanduo ėmė plūsti į Dangę.

Deniso NIKITENKOS nuotr.

"Mūsų projektas - Malūno tvenkinio parko aplinkos, ne tvenkinio, tvarkymas, o dėl smarkiai pakitusio hidrologinio režimo reikėtų kreiptis į atskirus darbus vykdančią AB "Klaipėdos vanduo". Mat ten, ties Bangų gatve, yra atliekami specialūs paviršinių nuotekų tiesimo darbai, turi būti pastatytas kolektorius. Kodėl taip nuseko vanduo, žinos geriausiai jie", - "Vakarų ekspresui" sakė valdininkė.

Žalos nėra?

AB "Klaipėdos vanduo" atstovai tikino, jog šios bendrovės rangovai vykdo paviršinių nuotekų tinklų tiesimo darbus Bangų g. ir Joniškės g. Nuo Malūno tvenkinio Bangų gatvėje iki Dangės upės statomas paviršinių nuotekų kolektorius.

"Rangovai, vykdydami darbus, buvo suformavę užtvanką tarp Malūno tvenkinio ir statomo kolektoriaus. Tačiau naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dėl lietaus Malūno tvenkinyje pakilo vandens lygis, dėl to suformuota užtvanka buvo dalinai paplauta, o vanduo iš tvenkinio per statomą kolektorių ištekėjo į Dangės upę", - "Vakarų ekspresui" komentavo AB "Klaipėdos vanduo" komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė. Ji pridūrė, kad projekto vertė - apie 1 mln. 890 tūkst. eurų (Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos). Darbai turėtų būti baigti kitų metų pavasario pradžioje.

Anot rangovo, Malūno parke vandens lygis nuseko apie metrą. Apie incidentą iš karto buvo informuota aplinkos apsaugos agentūra.

Klaipėdos miesto Aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Robertas Miftachovas "Vakarų ekspresui" teigė, jog buvo nuvykęs į vietą ir nurodė vandentiekininkams atlikti vidinį tyrimą, kodėl buvo įvykęs vandens nutekėjimas.

"Kai užplūdo patvinusio tvenkinio vanduo, jis ėmė skverbtis pro dambos plyšius. Reikėjo numatyti tai. Bet čia tyčinių veiksmų nebuvo. Kita vertus, galėjo įvertinti riziką. Jei žinojo, kad hidrologinis režimas yra toks, tai galėjo saugiklius kažkokius turėti. Prevencines priemones numatyti. Visa laimė, kad žuvų gaišimo nefiksuojame. Žala gamtai būtų skaičiuojama, jei nelaimė įvyktų natūralios kilmės tvenkinyje. Bet situacija tikrai nėra tragiška ekologiniu požiūriu, tik vizualiai tos pakrantės tikrai atrodo kraupiai. Žuvys negaišta, tepalai neišsiliejo. Žinoma, situaciją stebėsime", - komentavo jis.

Žiupsnelis istorijos

Ne dažnas klaipėdietis žino, kad Malūno tvenkinys - turbūt seniausias visame mieste dirbtinai žmonių suformuotas vandens telkinys, kuris dokumentuose minimas jau nuo XVI a.

Įrengtas jis valdant išskirtinei asmenybei: paskutiniajam Vokiečių ordino didžiajam magistrui ir pirmajam Prūsijos kunigaikštystės kunigaikščiui, hercogui Albrechtui Brandenburgiečiui (1490-1568).

Spėjama, kad šioje vietoje buvusi užpelkėjusi Dangės senvagė. XVI a., siekiant padidinti hercogo pajamas, tarp jos ir upės buvo pastatytas malūnas. Senvagė išvalyta ir patvenkta. Taip, įrengus užtvanką, ilgainiui susiformavo 6 ha ploto tvenkinys. Greta jo sovietmečiu veikė siūlų verpimo fabrikas "Trinyčiai", todėl archajiškas vandens telkinio pavadinimas buvo ištrintas iš kolektyvinės atminties ir sugrąžintas tik visai neseniai.