Malūno parke - poilsis prie vandens ir šašlykai

Projektuotojų atstovas Tadas Jonauskis teigė, kad šiuo metu Malūno parkas, esantis šalia triukšmingos sankryžos ir judrios gatvės, nėra patrauklus leisti laiką, kai kur trūksta apšvietimo, mažosios architektūros elementų ir pan. Pasak jo, pagrindinis akcentas sprendiniuose yra tvenkinys, aplink kurį bus "lipdomos" detalės.

"Akcentuojame poilsį prie vandens", - sakė projektuotojas. Sprendiniuose numatyta, kad pagrindinis parko takas sujungs tris skirtingas zonas: aktyvias terasas prie vandens su žaidimų aikštelėmis pietinėje dalyje, natūralias krantines centrinėje dalyje ir aplinką su vandens sportu šiaurinėje dalyje.

Be dviračių ir pėsčiųjų takų bei kitos infrastruktūros, parke planuojama įrengti ir viešuosius grilius-šašlykines. Ši idėja daliai žmonių sukėlė juoką - esą šalia reikia ir policininkų, kad saugotų turtą. Tačiau T. Jonauskis priminė, kad tokia idėja Vilniuje pasitvirtino, be to, žadama įrengti 12 vaizdo stebėjimo kamerų.

Jaudina medžiai

Svarbus vaidmuo tenka ir medžiams, kurie labiausiai rūpėjo ir daugumai susirinkusių miestiečių. Pristatyme dalyvavęs dendrologas Kęstutis Aukselis tikino susipažinęs su Malūno parko augalija ir buvęs maloniai nustebintas. Jį Malūno parke sužavėjo ne tik patys medžiai, bet ir jų įvairovė bei sodinimo tvarka.

VIZIJA. Parke pagrindinis akcentas sprendiniuose yra tvenkinys, aplink kurį bus "lipdomos" detalės. Projektuotojų vizualizacija

"Šiam parkui jį sodinant yra vadovavę kažkas "prie meno". Kas sodino klevus grupelėmis, atrinko ne bet kokius - pačius kreiviausius. Todėl Klaipėda yra unikumas Lietuvoje dėl kreivų medžių. Pavyzdžiui, lenkai turi "girtą" mišką, kuriame auga kreivi medžiai, o Klaipėda galėtų turėti kreivą parką", - dėstė K. Aukselis.

Visgi dendrologo nedžiugino prasta krūmų būklė bei pažeisti ir drėgmės atlaikyti nebegalintys medžiai.

Į gyventojų klausimą dėl medžių likimo atsakęs T. Jonauskis pažymėjo, jog virs ne daugiau nei 50 medžių, ir tik labiausiai pažeisti bei keliantys pavojų.

Kils oro balionai?

Susitikime dalyvavę žvejai teiravosi, ar bus galimybė aptvarkyti svyrančius medžius ir krūmus prie pat pakrantės, mat šie trukdo ateinantiems žvejoti.

"Visai neseniai buvo renginys, dalyvavo apie 40 vaikų iš globos namų, bet jie net negalėjo normaliai meškerės užmesti, nes trukdė nusvirę medžiai. Taip pat pakrante buvo neįmanoma praeiti, nes viskas užžėlę. Patys žolę ėjome pjauti, kad vaikai galėtų arčiau vandens prieiti", - poziciją išsakė žvejai.

Taip pat, jų teigimu, nereikia statyti jokių šašlykinių, nes tai esą taps tik dar viena patogia vieta girtauti.

Pristatyme kalbėjo ir oreivių interesus gynęs klaipėdietis. Pasak jo, pietinėje parko dalyje yra vienintelė patogi ir saugi vieta, iš kurios gali kilti ir leistis oro balionai.

"Ištiestas oro balionas yra kaip 9 aukštų namas. Jau dabar vos telpame, o paskui tos vietos bus dar mažiau", - baiminosi oreivių atstovas.

Tačiau T. Jonauskis tikino, kad atnaujintame Malūno parke vietos užteks visiems - ir gyventojams, ir žvejams, ir oreiviams.