Malkų įlankoje pasirodė pirmieji žvejai

"Už tai tiek ir gyvenu, kad žvejoju. Graikų išminčius yra pasakęs, kad žvejyboje praleistas laikas į gyvenimą neįskaičiuojamas", - sakė 70 metų žvejys suvalkietis Zigmantas.

"Žvejoju dėl malonumo"

Atvykę į Malkų įlanką apie 15 val. žvejojančius radome tris vyrus, o ant ledo įsitikinti jo storiu užsukdavo dar ir daugiau smalsuolių.

Paklaustas, ar nerizikuoja gyvybe lipdamas ant ledo Kuršių mariose, Modestas atsakė: "Jis jau storas tiek, kad galima lipti - 12 cm. Nėra ko bijoti, kai storis būna 10 cm. Žmonės lipa ant ledo ir kai jis būna 7 cm storio. Ant marių jau su keturračiais važinėjamasi, tai kaip galima sakyti, kad ledas nestabilus. Tvenkiniuose jau visur ledo storis 20 cm. Tikrai nesu iš tų savižudžių, kurie lipa ant plono ledo."

Iš Tauragės kilęs, Klaipėdoje gyvenantis jau ketverius metus Modestas prisipažino esantis aistringas žvejys, žuvis gaudantis jau 17 metų. Bet šiemet ne jis pirmasis užlipo ant Malkų įlankos ledo. Vakar žvejojo maždaug 20 žmonių, bet po pietų beveik visi išsiskirstė į namus.

Modestas per pusantros valandos sugavo 7-8 žuveles.

"Žvejoju ne dėl valgio, o dėl malonumo. Atsipalaiduoju, man smagu. Kur kas smagiau gaudyti, nei iškepti ir suvalgyti. Juk tai poilsis, ramybė. Gėrimo žvejyboje nepropaguoju, o ypač ant ledo. Esu prieš tokius dalykus. Žmona, kai ledas būna gana storas, niekada neprieštarauja, kad eičiau žvejoti. Ir šiandien man davė leidimą", - juokavo jis.

"Dabar saugiau nei pavasarį"

Zigmantas, Klaipėdoje gyvenantis nuo 1953 metų, sugavęs vienintelę kuoją, sakė, kad jau ir su mašina galima važiuoti tokiu ledu, ne tik kad ant jo lipti. Dažniausiai jis žuvis gaudo Drevernoje, ir upėje, ir kanale.

"Galima sakyti, žvejoju nuo gimimo. Prisimenu, man tėvukas nupirko bambukinę meškerę, tai buvau, kaip sakoma, pirmas vaikinas kaime, nes visi dar tada Vilnelėje gaudė su riešutinėmis meškerėmis", - pasakojo vyras.

Paklaustas, ar žuvų daug po ledu, Zigmantas atsakė: "Ledas užsidėjo, tuojau bus stintų. Jau, sako, Nidoje ant marių stintas gaudo. Tuojau prasidės tikroji stintinė žvejyba. Stintos užeina ir į Malkų įlanką, bet jos daugiau eina laivybos kanalu. Ledas jame visą laiką laužomas, todėl ten nepažvejosi, užtat čia stintų, galima sakyti, beveik nepagauname.

Ir jokio pavojaus čia nėra. Žmonės jau tiek metų gaudo žuvis, nuo labai senų laikų, dar nuo tada, kai tik kūrėsi Vakarų laivų remonto įmonė. Ir šalta mums nebūna, žinoma, reikia tinkamai apsirengti. Turiu gerą striukę palikęs sode, reikės važiuoti parsivežti."

Žmona nepyksta ant Zigmanto, mat juodu yra susitarę: ji groja ir dainuoja, o vyras žvejoja.

"Kai būna plonas ledas nerizikuoju, o žmonės eina, nors ledas linksta. Turėjau tokį draugą. Ant kranto stoviu, matau, kaip ledas įlinkęs, o jis eina. Dabar, žinokite, yra kur kas saugiau žvejoti nei pavasarį. Dabar ledas yra ką tik užšalęs, labai kietas ir nelūžta. O pavasarį, būna, netraška, nieko, o tik šliūkšt, ir viskas", - kalbėjo vyriškis.

Ant ledo - ir banginių medžiotojas

AB Vakarų laivų gamykloje (VLG) dirbantis 58 metų Sergejus sakė, kad žuvys ne itin gerai kimba. Pagavo kelis ešerius, bet tokius smulkius... Juokavome, kad žvejoja vos ne darbovietės kieme. Darbo kol kas VLG neturėjo, mat nebuvo daug laivų, žemkasės atplaukė tik ką, tad ir žvejoja žmogus, kol gali. Jeigu atsiras darbo, jį iškvies.

Gyvenime Sergejus buvo tikras žvejys, ne tik mėgėjas, dirbo ir žvejų kolūkyje "Baltija", netgi banginius medžiojo Kanados zonoje, kai vėliau perėjo dirbti į Tralerių laivyno bazę.

"Iki šiol prisimenu, išplaukė toks vienas banginis, dydžio kaip visas didysis žvejybos traleris šaldytuvas", - pasakojo vyras.

Dabar jau dirba krante. Bet nuo vaikystės visą gyvenimą mėgsta štai taip pabūti su meškere, ir žiemą, ir vasarą, nesvarbu, kokios žuvys ir kaip kibtų.