Malkų įlanka: verčiamas naujas istorijos puslapis

Vakar iškilmingai pažymėta simbolinė pietinėje uosto dalyje esančios Malkų įlankos infrastruktūros plėtros darbų pradžia. Tai naujas puslapis Klaipėdos uosto istorijoje - pagaliau sprendžiama daugiau kaip 20 metų buvusi aktuali tiek gylio, tiek ekologinės situacijos uoste problema. To seniai laukė čia dirbančios uosto kompanijos. Tai vienas didžiausių šiemet, pradedant naują valstybės atkūrimo šimtmetį, Uosto direkcijos pradėtų įgyvendinti infrastruktūros vystymo projektų uoste, kainuosiantis beveik 70 mln. eurų.

Darbų pradžios ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis sakė, kad Malkų įlanka Klaipėdos uoste iki šiol buvo užmirštas kūdikis, kuris turi labai didelį potencialą išaugti iki labai rimto žaidėjo uoste. Netrukus pagal parametrus ji prisijungs prie viso uosto.

"Šiandien labai svarbi diena ne tik uostui, bet ir valstybei. Džiaugiuosi, kad galiu dalyvauti pats tai pažymint. Daug metų Malkų įlanka buvo užmirštas vaikas, kuriam nebuvo leidžiama augti tiek, kiek jis galėtų. Tačiau, nepaisydami visų apribojimų, kuriuos turėjote, jūs vis tiek sugebėjote sėkmingai vykdyti čia veiklą. Sveikinu Uosto direkciją, žengusią šį lemtingą žingsnį - pirmą kartą po daugybės metų nusprendusią atiduoti duoklę Malkų įlankai siekiant paversti ją visaverte uosto nare", - susirinkusiems uostininkams kalbėjo susisiekimo ministras.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sako, kad uostas yra ne tik krantinės ir akvatorija, bet ir filosofija. "Jau žengtas pirmas žingsnis kardinaliai keičiant Malkų įlankos, kuri anksčiau buvo suverstinė malkų vieta, zoną. Šiandien ji įgauna visiškai kitą kokybinį lygmenį. Joje veikia kelios kompanijos. Čia dirba Klaipėdos konteinerių terminalas, Klaipėdos uostą išvedęs į konteinerių krovos lyderius Baltijos šalyse. Čia turime laivų statybos ir remonto sektorių, į kurį esminių investicijų nebuvo daroma 50 ar net daugiau metų. Man džiugu, kad pagaliau atkreiptas dėmesys ir į jį", - kalbėjo A. Vaitkus.

Įlanka gilinama iki 14,5 metro

Malkų įlankos gilinimo ir su juo susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projekto vertė - apie 67,8 mln. eurų. Susisiekimo ministro R. Masiulio įsakymu projektas įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašą. Šiems darbams numatomos 57 mln. eurų ES sanglaudos fondo investicijos.

Malkų įlanka (buvęs Medžio uostas) - viena seniausių dabartinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijų. Jos pavadinimas susijęs su tuo, kad XVIII-XIX a. Klaipėdoje vyko intensyvi prekyba mediena, įlankoje buvo įrengtas uostas vidaus vandens keliais atplukdomiems sieliams kaupti ir eksportuoti jūra į Vakarų Europos šalis.

PERSPEKTYVA.Malkų įlankos gilinimo ir su juo susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projekto vertė - apie 67,8 mln. eurų. Uosto direkcijos nuotr.

Sovietmečiu įlanka buvo pritaikyta laivams remontuoti. Dabar joje remontuojami laivai, kraunami konteineriai ir kiti kroviniai. Per metus čia perkraunama apie 5,5 mln. tonų krovinių. Dėl mažo gylio, kuris šiuo metu yra tik 11 metrų, čia dirbančios kompanijos negali konkuruoti su kitomis, nes į įlanką negali įplaukti didesni laivai. Pagaliau šventė atėjo ir į jų kiemą - Malkų įlanka gilinama iki 14,5 m. Taigi ir pietinėje uosto dalyje bus pasiektas toks pat gylis, kaip 2013 metais pagilintame Klaipėdos uosto laivybos kanale. Tai gerokai padidins uosto krovos galimybes ir konkurencingumą. Po atliktų rekonstrukcijos ir gilinimo darbų visos šiuo metu prie Malkų įlankos krantinių dirbančios krovos įmonės galės priimti "Panamax" tipo laivus ir didinti krovinių apyvartą, manoma, kad čia bus kraunama per 10 mln. t krovinių, laivų remonto įmonės galės efektyviau panaudoti nuomojamas teritorijas. Visus minėtus gilinimo ir rekonstrukcijos darbus planuojama baigti 2020 metais.

Pagerės ekologinė situacija uoste

Tam, kad Malkų įlanką būtų galima gilinti, reikėjo įgyvendinti tam tikras aplinkosaugos priemones. Visų pirma joje privalėjo būti išvalytas užterštas gruntas, kurio daugiausia buvo susikaupę AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) plaukiojančiųjų dokų duobėse. Kartu užterštas gruntas valomas ir iš miesto centre dirbusios AB "Klaipėdos laivų remontas" dokų duobių. Akvatorija prie laivų remonto įmonių nebuvo valoma nuo 1977 metų. Dokų duobės, nevalomos daugybę metų, jau buvo praradusios savo projektinį pajėgumą keliais metrais.

Grunto valymo darbai jau seniai pradėti. Iš viso uoste bus iškasta apie 260 tūkst. kub. m užteršto dumblo. Šis projektas žymiai pagerins ekologinę situaciją uoste.

"Kuršių marių akvatorijos ekologija labai pagerės - bus išvalyta sovietmečiu užteršta vieta, vandens kokybė mariose bus kur kas geresnė. Šioje akvatorijos dalyje jau iškasta 30 tūkst. kub. m užteršto grunto, kuris buvo sukauptas per ilgus sovietmečio metus. Tai reikšmingas šuolis gerinant ekologijos situaciją Kuršių mariose ir Klaipėdos mieste", - sakė A. Vaitkus.

Prieš pradedant gilinimo darbus pirmiausia reikėjo sutvirtinti krantą, kad Smeltės pusiasalis nenušliaužtų į marias. Po vandeniu jau baigiama statyti maždaug vieno kilometro ilgio krantosaugos sienutė. Pavasarį, kai ji bus baigta rengti, prasidės įlankos įplaukos kanalo ir akvatorijos gilinimo darbai. Iš viso Malkų įlankoje numatoma iškasti apie 2,3 mln. kub. m grunto.

"Turės teigiamą efektą"

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika pasidžiaugė, kad dabartinis susisiekimo ministras R. Masiulis ir Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus atkreipė dėmesį į Malkų įlankos potencialą ir joje dirbančių įmonių konkurencingumo didinimą. "Manau, kad Malkų įlankos modernizavimas ir gilinimas turės ateityje labai didelį teigiamą efektą", - sakė Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas.

Po įgyvendinto projekto bendrovė galės priimti laivus, kurių ilgis iki 300 metrų, maksimali grimzlė - 12,5-13 m, jie gali gabenti iki 8 tūkst. TEU.

"Šią problemą mes keliame nuo 2005 metų pabaigos, nes tada įsigijome konteinerių terminalą. Tuo metu kaip tik pradėjo labai sparčiai didėti laivų parametrai. Praėjo 12 metų, kol šis klausimas pajudėjo iš mirties taško. Apie tai, kad Malkų įlanką reikia modernizuoti ir sudaryti joje dirbančioms įmonėms palankias verslo sąlygas bei užtikrinti daugmaž vienodą tiek šiaurinės, tiek pietinės uosto dalies vystymą, kalbama nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Šiai problemai jau daugiau kaip 20 metų", - sakė V. Šileika.

"Atvers naujas konkurencine galimybes"

Arnoldas Šileika, AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės generalinis direktorius, sako, kad Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projekto darbų pradžia - tai džiugus istorinis momentas. Projekto įgyvendinimas atvers naujas konkurencines galimybes VLG įmonių grupei, plėtojant strategines laivų remonto, laivų krovos bei sandėliavimo kryptis. Pagaliau bus realizuotas seniai puoselėtas planas sukurti Klaipėdoje "Panamax" ir "Postpanamax" laivų remonto pajėgumus, leisiantis konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis, lemsiantis įmonių grupės pardavimo augimą, naujų darbo vietų kūrimą bei generuosianntis papildomus mokesčius Uosto direkcijai iš atvykstančių laivų. Malkų įlankos pagilinimas iki 14,5 metro bei 139-140 krantinių rekonstrukcija sudarys puikias prielaidas naujoms investicijoms į laivų krovos pajėgumą įsisavinant 15 ha iki šiol nepanaudotos įmonės teritorijos krovos darbams atlikti. Su šiuo projektu susijusios investicijos kurs pridėtinę vertę ne tik Malkų įlankoje veikiančioms kompanijoms, bet ir Klaipėdos uostui bei miestui."