Liudvikas Dūda: "Visiems iš karto kiemų nesutvarkysi"

Liudvikas Dūda Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus pareigas ėjo 10 metų, tris mėnesius ir 17 dienų. Būdamas vyriausiasis uostamiesčio ūkininkas jis šimtus kartų kaltas prie kryžiaus. Pasak jo, tokiam darbui reikia drąsaus žmogaus. Su juo kalbamės apie darbą Savivaldybėje, apie didžiausius miesto skaudulius, apie tai, ką pavyko padaryti per tuos 10 metų, kas nepasisekė, kas prajuokino. Įdomiausia tai, kad jis neturi įpėdinio, kuriam galėtų ko nors palinkėti.

L. Dūda neseniai tarpusavio sutarimu išėjo iš darbo, dabar yra bedarbis ir ieško naujo darbo. Jis gimęs per Valentino dieną, tad netrukus jam sukaks 65 metai. Mokykloje buvo ledo ritulininkas vartininkas, vėliau lengvaatletis, šokinėjo į aukštį. Jo manymu, tai, kad visą gyvenimą sportavo, padeda išlikti stipriam. Ilgą laiką būdamas statybininkas inžinierius dirbo statybose, o į Savivaldybę atėjo būdamas 54 metų norėdamas save išbandyti. Dabar jis jau gali pasakyti, kad tokiam darbui reikia drąsaus žmogaus.

Kodėl jūs ryžotės eiti Miesto ūkio departamento vadovo pareigas?

Tuo metu statybų versle buvo nuopuolis, krizės recesija, labai sumažėjo darbų. Reikėjo arba kelerius metus pralaukti, arba užsiimti kita veikla. Tai paskatino mane pasižvalgyti į kitas sritis.

Apie kiemų tvarkymą

Ar gailitės, kad tada padarėte tokį drąsų žingsnį?

Ne, įgijau labai daug naujos patirties. Buvo įdomu dirbti, nors puolamas buvau ne kartą. Pasitaikė atvejų, kai skirdavosi nuomonės, požiūriai, kai nepatenkindavau kieno nors norų. Turi suprasti, kad visų norus patenkinti neįmanoma, ir dėl to nesikrimsti. Yra miesto biudžetas - visiems iš karto kiemų nesutvarkysi. Kaip gali kiemus sutvarkyti per dvejus trejus metus, jeigu jų niekas iki tol netvarkė. Uostamiestyje yra 2 000 daugiabučių, vadinasi, tiek pat kiemų. Tam prireiks 10 metų ir tai abejoju, ar pavyks visus juos sutvarkyti. Tai priklausys nuo to, kiek Savivaldybė skirs pinigų tai programai įgyvendinti. Viskam reikia laiko, o žmonės yra nekantrūs, jie nori visko čia ir dabar. Blogiausia, kad vienos partijos žadėjo tą padaryti, kitos - kitką, o mums reikėjo vykdyti.

KADENCIJA. Liudvikui Dūdai (kairėje) išėjus iš darbo jį du mėnesius pavaduos Kastytis Macijauskas (dešinėje), kol baigsis visų departamentų direktorių kadencija. Redakcijos archyvo nuotr.

Kai pradėjome vykdyti kiemų tvarkymo programą, rinkome iš žmonių paraiškas. Laimėjo tie, kurie buvo aktyvūs ir pirmi pranešė apie susidėvėjusias kiemų dangas ir pan. Jie pirmi ir pakliuvo į vadinamąją eilę. Kiti patingėjo net prašymą parašyti, bet piktinasi, kad jų kiemai netvarkomi. Nepykstu ant tokių žmonių, bet ir jie neturėtų pykti ant Savivaldybės darbuotojų.

Apie žmonių skundus

Jeigu kas tik ne taip mieste, būdavo kaltinamas Liudvikas Dūda. Kaip atlaikėte tą žmonių, politikų kritiką jūsų atžvilgiu?

Visi mes kritikuojame ir dėl visko, net ir šeimoje vienas kitą. Tai žmogiška savybė. Taip jau yra, kad kažkam vis tiek būsi blogas, kad ir kaip besistengtum. Žmonių labai daug, tai tikrai negali visiems įtikti.

Ar žmonės į jus kreipdavosi asmeniškai su įvairiais prašymais?

Būdavo, nepažįstamas žmogus paskambina ir dėsto savo problemą. Paprašai specialistų, jie nuvažiuoja, įvertina situaciją. Mes stengdavomės reaguoti į problemas. Manau, kad tiems žmonėms, kurie skambindavo, reikėdavo labiausiai. Mes tiek specialistų neturėjome, kad jie kiekvieną savaitę stebėtų, kas įvyko mieste, ir iš karto sutvarkytų. Buvome sukūrę gana neblogą sistemą, kaip reaguoti į žmonių signalus. Manau, kad, kai žmogus praneša, o tu nieko nedarai, tada blogai. Bet pirmiausia žmonės turi pranešti, nes Savivaldybė negali visko matyti.

Apie gatves ir šaligatvius

Daug priekaištauta buvo dėl to, kad lopėte gatvių duobes, kad neklojote ištisinės dangos.

Su mielu noru mes tai būtume darę, nesame jau tokie nesupratingi. Paprasčiausiai miesto biudžete neužtekdavo pinigų. Lėšų tam buvo skiriama ir iš miesto biudžeto, ir iš Kelių rėmimo programos. Net ir jas sudėję mes ne viską galėjome padaryti. Todėl darėme etapais. Daug gatvių išasfaltavome, klojome ir ištisines dangas. Asfaltas yra tokia medžiaga, kuri metams bėgant susidėvi. Granitas, marmuras ir tas susidėvi, tai kaip asfaltas, bitumas nesusidėvės? Jį veikia ir šaltis, ir dinaminės apkrovos, ir nuolatinis mašinų eismas, ypač vasarą, - iš karto provėžos formuojasi.

Šaligatviai irgi labai susidėvėję. Daug jų remontavome kiekvienais metais, bet dar yra susidėvėjusių. Prieš Naujuosius metus buvau Vilniuje, vaikščiojau po senamiestį ir pasidžiaugiau, kad pas mus, Klaipėdoje, tikrai šaligatviai geresni nei ten Pilies gatvėje. O paėjus į šalį Vilniuje yra išvis tragiškų šaligatvių. Tai rodo, kad visko neįmanoma sutvarkyti, nesvarbu, ar Miesto ūkio departamento vadovas bus Dūda ar koks Ivanauskas, ar Petrauskas. Tai lemia pinigai, planavimas, kolektyvas, prioritetai, miesto Taryba. Sprendimai priimami kolegialiai. Visus skirtus pinigus mes panaudodavome.

Kas jums buvo sunkiausia einant tokias pareigas? Kas daugiausia išgėrė jūsų kraujo?

Politikai, jų nepamatuoti lūkesčiai. Jie neįsigilindavo į administracijos darbo specifiką. Egzistavo principas - aš sugalvojau, o tu daryk. Aš juos suprasdavau, bet nežinau, ar jie suprasdavo, kad Dūda ne viską gali. Buvo departamento skyriai, jų vedėjai, kurių veiklą kuravau. Bet jeigu tik koks nors nesupratimas, iš karto būdavo kaltas Dūda. Sakyčiau, du trečdaliai sėkmės priklauso nuo kolektyvo. Jeigu jis prastas, joks lyderis nieko nepadarys. Tuo įsitikinau dirbdamas Savivaldybėje.

Kokie objektai per tuos darbo metus jums įsiminė labiausiai?

Kai atėjau dirbti į Savivaldybę, mano departamente buvo Statybos skyrius, bet po metų jis buvo iškeltas į Investicijų departamentą. Jeigu jis būtų likęs, būčiau nuveikęs kur kas daugiau, pastatęs daugiau objektų. Gerai prisimenu "Švyturio" arenos statybų pradžia, kai man tekdavo vesti gamybinius pasitarimus. Tikrai buvo įdomu, tuo etapu esu patenkintas, daug savo žinių pritaikiau. Pasukamasis tiltelis buvo suremontuotas tik dėl mano užsispyrimo. Buvo tiek daug trukdžių, tiesiog problemų raizgalynė. Vieni norėjo jį remontuoti, kiti - ne, paveldosaugininkai kėlė reikalavimus. Prisimenu, kelis kartus per savaitę važiuodavome į tą gamyklą, kur jis buvo restauruojamas. Buvo žiema, prašėme, kad remontininkai pasistatytų palapinę ir dirbtų, kad spėtų iki sezono. Dabar eidamas per tą tiltelį vis prisimenu tai.

Dėl ko apgailestaujate, ko jums nepavyko padaryti, sutrukdė Lietuvos ar savi politikai?

Ne vien politikai, kartais labai trukdo ir silpni rangovai. Maniau, kad greičiau įrengsime Klaipėdoje pusiau požemines konteinerių aikšteles, kad dar spėsiu per savo kadenciją. Bet pasitaikė ir projektuotojas, ir rangovas silpni. Manau, kad vis dėlto iki kitų metų rudens jie spės tai padaryti. Bet užtat pavyko priskirti atliekų aikštelių priežiūrą atliekų turėtojams. Prieš kelerius metus politikai nebalsavo už tai, kad tie, kurie neša atliekas, turi būti atsakingi ir už tos aikštelės priežiūrą, kad negalima į jas vežti visų sofų ir šaldytuvų. Atliekų tvarkymo taisyklėse buvo sakoma, kad negalima ten vežti atliekų, o Miesto tvarkymo taisyklėse nebuvo parašyta, kad to negalima daryti. Per šį nesusipratimą Viešosios tvarkos skyrius negalėjo nieko bausti. Praėjusios kadencijos pabaigoje patvirtintos naujos taisyklės ir dabar po truputį ta įsisenėjusi netvarka likviduojama.

Prieš man išeinant su kolegomis suformulavome dar vieną pataisą Miesto švaros ir tvarkos taisyklėse, kuri labiau reglamentuos aplink gyvenančių žmonių, namų administratorių susitarimą, kas kokiu grafiku turi prižiūrėti aikšteles. Deja, kol kas mūsų žmonės tampa sąmoningi tik tada, jeigu yra baudžiami.

Apie medžius

Buvo sakoma, kad L. Dūda kaltas, jog Klaipėdoje kertami medžiai.

Dabar Dūda išėjo, tai jiems pavyks išsaugoti medžius. Medžiai turi puošti miestą ir netrukdyti žmonėms praeiti, dviratininkams pravažiuoti. Žalieji tuo klausimu turi savo filosofiją. Mes su jais šnekėdavome ir stengdavomės jiems įrodyti, kad tokioje ir tokioje vietoje būtinai reikia pakeisti medžius, pasodinti naujus. Bet sulaukdavome tik rėkimo. Mūsų darbas buvo nevertinamas, mes laikomi kažkokiais priešais. Kaip ir departamento direktorius, sulaukusius 65 metų, reikia keisti, taip ir medžius reikia atnaujinti. Daugeliui jų jau daugiau nei 40-60 metų. Per audrą jie lūžta, sutraiško kokį nors automobilį. Kai kurie jų kelia pavojų žmonių gyvybei. Kai kurių senųjų medžių išvaizda miesto gatvėse visiškai prasta. Žinoma, reikia daryti projektus, tai turi įvertinti specialistai. Tikrai taip nėra, kad Dūda ar Šakalienė sugalvoja ir pjauna medžius. Aš už civilizuotą tos problemos sprendimą, bet kad ją reikia spręsti, tai faktas.

Žmonės sako, kad nukirtus medžius pasimato bjaurūs namų fasadai. Ar Savivaldybė neturėtų pasirūpinti, kad jie būtų nudažyti?

Namų fasadais turi pasirūpinti jų savininkai. Yra parengtos programos, remiančios fasadų dažymą. Kol kas jos taikomos tik tiems pastatams, kurie įtraukti į paveldo sąrašą. Buvome pradėję ieškoti galimybių, kaip paremti ir kitus namų savininkus. Eidamas S. Šimkaus gatve, galvodavau, kad esu kokiame nors bažnytkaimyje - medžiai dideli, fasadų nematyti. Pasodinome naujus medžius, pasimatė visai ne baisūs fasadai, o didmiestis.

Ar dirbant Savivaldybėje jus kas nors prajuokindavo?

Pirmiausia politikai. Prijuokindavo ir visuomenininkai, kurie amžinai stovėdavo prie langų su tipiniais plakatais, tinkančiais bet kokiam atvejui ir bet kokiam miestui. Vienas jų atstovas sėdėdavo visuose posėdžiuose pasidėjęs diktofoną ir dar tą patį rašė į sąsiuvinį. Paklaustas, kodėl taip daro, atsakė, kad taip patikimiau. Užtat "Grigeo Klaipėda" atžvilgiu visuomenininkės tikrai sublizgėjo.

Kaip jūs atsipalaiduodavote uždaręs kabineto duris po sunkios darbo dienos.

Domiuosi sportu. Esu didelis "Neptūno" klubo sirgalius, net knygą eiliuota forma parašiau apie jo kovas Eurolygoje. Tai mano hobis, taip atsipalaiduoju nuo kasdienių rūpesčių. Kai pradedi galvoti apie sportą, analizuoti rungtynes, galva pailsi nuo įtampos. Sportavau visą jaunystę, tai prideda daug jėgų žmogui ir padaro jį tvirtesnį. Todėl nebijau sunkumų.

Kodėl jūs nusprendėte išeiti iš Savivaldybės?

Prasidėjo pertvarka, dabar Savivaldybė statoma ant kitų bėgių, diegiama horizontali valdymo sistema, hierarchijos nebereikia. Iki tol, kol man sukaks 65 metai, kitaip sakant, iki kadencijos pabaigos buvo likę du mėnesiai, supratau, kad į perspektyvinius planus nebūsiu įtrauktas. Pasikalbėjome, pasiūlė išmokėti išeitinę išmoką, tai ir sutikau būti atleidžiamas tarpusavio sutarimu. Pamaniau, geriau pailsėsiu ir netrukdysiu jiems kurti naujų gairių. Bet, manau, likę jaunesni kolegos darys tą patį, nes nieko daug čia neišgalvosi - ūkį reikia tvarkyti, prižiūrėti ir puoselėti. Svarbu teisingai susidėlioti prioritetus.

Ko palinkėtumėte naujam vyriausiajam miesto ūkininkui?

Jau baigiasi administracijos visų departamento direktorių kadencija. Įgyvendinama reforma, po kurios nebeliks departamentų ir jų direktorių. Jie taps administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų vyriausiasiais patarėjais. Bus visai kita valdininkų kategorija, o ką jie veiks, man dar nelabai aišku. Dabar mane pavaduoja kito departamento vadovas Kastytis Macijauskas, kuris netrukus neteks savo departamento ir taps vyriausiuoju patarėju.