Lipti ant ledo - nesaugu

Antradienį ugniagesiai pranešė, kad užšalusiame tvenkinyje properšoje po ledu nuskendo 8-erių metų berniukas. Skaudi nelaimė įvyko Naujojoje Akmenėje, tačiau ledas ant vandens telkinių nėra tvirtas visoje šalyje.

Klaipėdos rajono žvejai jau savaitgalį, kai tik pašalo, dalijosi žvejybos ant ledo nuotraukomis ir didžiavosi įspūdingais laimikiais.

"Žvejai savaitgalį rinkosi ant užšalusių karjerų, miško ežeriukų, ant upių niekas nelipo", - sakė Klaipėdos rajono žvejų asociacijos atstovas Tomas Navalinskas.

Šiuo metu ledas, anot pašnekovo, tikrai pavojingas ir tikrai neverta rizikuoti ir lipti ant jo.

"Noriu priminti, kad oficialiai ant ledo galima lipti tik tada, kai jo storis 10 cm. Tad šiuo metu ne tik kad pavojinga lipti ant ledo, bet ir draudžiama. Savo energiją žvejams siūlau nukreipti žvejojant stintas Smiltynėje arba Kruizinių laivų terminale nuo krantinės. Tai ir saugiau, ir žuvies vertingesnės galima pagauti", - rekomendavo žvejys.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas teigė, kad pajūryje tik tris paras spustelėjęs iki 8 laipsnių šaltukas nebuvo pakankamas tvirtam ledui susidaryti.

Artimiausios orų prognozės taip pat nežada šaltesnių orų. Tad ant ledo dar ilgai lipti nebus galima. Kad susidarytų tvirtas, 10 cm storio ledas ant vandens telkinio, turi bent savaitę dieną ir naktį laikytis 8-10 laipsnių šaltis ir net tokiomis aplinkybėmis gali būti vietų, kuriose ledas bus silpnesnis. Pavyzdžiui, ten, kur į vandens telkinį įteka upeliukas, nuotekos, ten, kur auga nendrės arba įaugusios medžių šakos.

"Ledas turi būti visiškai skaidrus, nebalzganas. Ypač pavojinga ant jo lipti, kai ant ledo pasninga", - aiškino S. Kučinskas ir ragino kiekvieną, susiruošusį pramogauti ant ledo, pirmiausia pasirūpinti savo saugumu ir pasidomėti, kokia yra vandens telkinio situacija.

Pašnekovas priminė, kad žvejai ant ledo privalo būti su kabėmis, ir pažymėjo, jog mūsų krašte dažnai nelaimėmis baigiasi žvejyba ant Kuršių marių ledo.

"Dažniausiai ne vietiniai, o atvykę žvejai įkrenta į properšas, nes nepažįsta marių. Geras žvejys turi puikiai žinoti vandens telkinį tiek vasarą, tiek žiemą. Turi žinoti, kur yra duobės, srovės ir panašiai", - sakė S. Kučinskas.