Užuot vasaros dienas leidę prie kompiuterio ar dykinėję karščiu alsuojančiuose miestuose, paaugliai gali išpildyti savo svajonę - tapti jūrininkais ir skrosti pasaulio vandenis. Ši svajonė ranka pasiekiama Klaipėdoje, kur jau vienuoliktus metus buriama legendinės jachtos „Lietuva“ įgula.
Prieš keletą dešimtmečių pasaulį apiplaukusi jachta laikinais namais gali tapti moksleiviams ir jaunimui nuo 15 iki 25 metų. Jiems tereikia pareikšti tokį norą ir krante padėti ruošti 1976 metais statytą jachtą buriavimo sezonui: valyti, tvarkyti, dažyti, klausytis instruktažo. Iš viso – 48 valandos darbo.
Apie tai, kokios naujovės jaunųjų pasaulio užkariautojų laukia šiemet, ir kaip su jūros stichija pavyksta susigyventi miesto malonumų išlepintiems paaugliams, LŽ kalbėjosi su jachtos „Lietuva" kapitonu Osvaldu Kudzevičiumi.
Iš visos Lietuvos
- Jau vienuoliktą sezoną renkate jaunimo įgulą jachtai „Lietuva“. Ar dar galima įsiprašyti į legendinį laivą?
- Durys atviros iki gegužės, kai jachtą nuleisime į vandenį. Moksleiviai ir jaunimas gali rašyti mums laiškus adresu lietuvos.igula@gmail.com, užpildyti atsiųstą anketą ir sutartu laiku atvykti į uostamiestį, kad galėtų susipažinti su būsimu darbu prie jachtos.
Šiais metais, ko gero, pirmą kartą teks tenkintis kuklesnėmis išvykomis, nes nenorime rizikuoti dėl susidėvėjusio denio, kurį visą reikia keisti. Tai kainuotų apie 350 tūkst. litų, o jachta priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri tokių pinigų negali skirti. Todėl dalyvausime vietinėse lentynėse, regatose Baltijos jūroje ir gal dar vienoje tarptautinėje. Tolimųjų išvykų nebus. Tačiau jūrinė regata „Žalčių karalienė“ vyks iki Skandinavijos.
Prisidėti prie mūsų įgulos gali visi norintieji nuo 15 iki 25 metų, ir merginos, ir vaikinai. Neseniai jau įvyko vienas susitikimas su pirmaisiais 22 pretendentais iš visos Lietuvos: uostamiesčio, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės. Tarp jų – apie 10 moksleivių.
- Turbūt dauguma svajojančiųjų apie tikrą buriavimą legendinės jachtos „Lietuva“ kompanijoje bijo nesugebėsiantys to daryti. Ar kiekvienam įmanoma tapti įgulos nariu?
- Absoliučiai. Vaikai, jaunuoliai pildydami dalyvio anketas skiltyje apie asmeninius įgūdžius įrašo įvairiausių dalykų, kurie visiškai nesusiję su jūra ar buriavimu. Tai mėgstantieji ir techniką, ir kompiuterius, ir žaidimus jais. Tam ir vykdoma ši edukacinė veikla, kad jaunuoliai, visiškai neturintys jokios praktikos ir žinių, per darbą suprastų buriavimą, pažintų laivą, jūrą, navigaciją.
- Kaip viskas vyksta?
- Pareiškus norą mūsų skirti buriavimo klubo koordinatoriai sukviečia pretendentus. Pirmieji jau buvo renkami nuo sausio. Su jais kalbamasi, jie supažindinami su programa, klubo veikla, nuvedami prie jachtos, kuri dabar stovi iškelta ant kranto, džiūsta. Susipažįsta su laivu, išklauso žinių apie jį ir ką reikės daryti.
Tada iš anksto skiriama data, kada būsimos įgulos nariai turi atvykti į Klaipėdą. Ne uostamiesčio gyventojams, neturintiems kur pernakvoti Klaipėdoje, per savo klubo narius suteikiame nemokamą nakvynę. Tačiau pageidautina, kad dešros su duona atsivežtų, neištuštintų namų šeimininko šaldytuvo. Jaunuolis prie laivo ir jame turi dirbti 48 valandas, jos išdėstomos per kelis savaitgalius. Vieną savaitgalį būsimasis „Lietuvos“ narys paprastai dirba apie 16-18 valandų.
Kaip orkaitėje
- Ką jaunieji įgulos nariai daro krante, ruošdami jachtą buriavimo sezonui?
- Viską, ko reikia. Pirmiausia valoma tiek jachtos išorė, tiek vidus, kajutės. Ir ne bet kaip: iš purvino bjauriojo ančiuko jachta turi virsti balta laiba gulbe. Reikia ir purvą, ir dulkes valyti. Tai atlikti tenka net tokiose jachtos patalpose, kur vos gali apsisukti... Taip pat reikia nuo borto nugrandyti senus dažus, nušlifuoti jį, padengti specialiu skysčiu, nudažyti. Laivas lopomas ir laminuojant, restauruojant pažeistas jo dalis dervomis. Šiuos darbus dirba tiek vaikinai, tiek merginos.
Vienu metu savaitgaliais apie laivą sukasi 10-15 moksleivių, jaunuolių. Tačiau jie turi ir pertraukų, kalbasi, juokauja, o pietums jiems atvežama picos. Vakare, dažniau atvykusieji iš kitų miestų, eina pasivaikščioti po Klaipėdą, o rytą vėl turi prisistatyti prie jachtos. Beje, darbas savanoriškas, todėl tikrai neengiame jaunuolių, tiesiog prašome dirbti sąžiningai, nes jiems patiems teks plaukti tuo laivu.
Krante dirbame iki gegužės pradžios arba vidurio, paskui darbas tęsiamas jau į vandenį nuleistame laive: renkamas takelažas, rišamos virvės. Šiemet bus ir naujovė - prieš darbą pasakosime apie visas laivo detales, kokias jos funkcijas atlieka. Būsimoji įgula sužinos ir apie bures, jų paskirtį, laivo konstrukcijas, įrangą, o praktinių įgūdžių įgis jau bandomųjų plaukimų Kuršių mariomis metu.
- Tačiau ne visi juk lieka?
- Dažniau atsisveikina moksleiviai, o studentai rimčiau žiūri į savo pasirinkimą ir darbą. Moksleiviams dar stinga pareigos jausmo, tačiau jie su mumis plaukia kasmet. Nėra buvę, kad įgulos nesudarytų mokyklinio amžiaus vaikai. Prisideda net abiturientų, iš jų reikalaujame mažiau valandų dirbti prie laivo.
- Tačiau vienu metu išplaukia ne visi?
- Plaukimo įgulą sudaro 10-16 žmonių, tačiau jachtoje pabuvoja visi. Vieni išplaukia iš Klaipėdos, išlipa kuriame nors uoste, juos keičia kiti. Realiai, jeigu odisėja trunka apie du mėnesius, beveik nė vienas iš naujokų visą tą laiką neplaukia, pabūna su mumis 10-14 dienų. Organizuotai parskrenda namo arba nuvyksta į uostą, kuriame lankysimės. Kai kurie nori dalyvauti lenktynėse ir ilgiau, tad išbūna ir mėnesį.
Gamina visi
- Ar plaukimas „Lietuva“ – brangus malonumas?
- Vienam žmogui reikia sumokėti nuo 35 litų (moksleiviui) iki 50 litų (suaugusiajam) per dieną. Šie pinigai daugiausia skirti maistui. Beje, valgyti gamina visi pakaitomis, nors kiekvienas narys turi savo pareigas laive. Valgome pusryčius, pietus, vakarienę, naktipiečius, mėgstame užkandžiauti riešutais, sausainiais, vaisiais, gerti arbatą.
Taip pat visi iki vieno yra apdraudžiami, dažniausiai rėmėjų lėšomis.
- Ar įgulos nariai pasirašo sutartis, ar reikia tėvų sutikimo?
- Moksleiviams iki 16 metų tėvų sutikimas būtinas, tačiau sutarčių nepasirašome. Juk plaukiama savanoriškai, todėl įgula yra motyvuota.
- Laive prižiūrėti kone tuziną paauglių, jaunuolių – nemenkas iššūkis. Ar tai lengva padaryti?
- Jūroje apstu veiklos, ten nėra nei vietos, nei progų išdykauti. Žinoma, kartais jie žodžiuojasi tarpusavyje, bet tai normalu, kai dienų dienas leidi ant vieno denio su tais pačiais žmonėmis, dalijiesi bendra buitimi, patalpomis. Didžiausia grėsmė jaunuoliams „nutrūkti nuo pavadžio“ yra krante, kai jie eina pasivaikščioti į svetimus miestus. Renginiuose dalyvaujame drauge, tačiau suteikiamas ir laisvas laikas. Į mūsų jachtą į svečius ateina kitų įgulų, patys aplankome užsieniečius, taip tobulinamos užsienio kalbų žinios, bendraujama, užmezgamos naujos pažintys. Aišku, per tuos 10 metų yra pasitaikę ir negerų dalykų, kai jaunuoliai pirma laiko buvo išsiųsti namo, tačiau tai – retenybė.
Į laivą krante privaloma prisistatyti nustatytomis valandomis. Prieš išleisdami jaunuolius pasižmonėti būtinai rekomenduojame pasiskaityti apie tą valstybę, jos lankytinas vietas, pavojų, taip pat patys papasakojame.
Adrenalino jūra
- Jūros liga ir štormai - turbūt to labiausiai bijo naujokai? Ar dažnas palydovas yra force majeure?
- Jei nedalyvaujame lenktynėse, specialiai į audrą tikrai neplaukiame, sekame orų prognozes. Tačiau lenktynėse visko būna... Pasitaiko, kad moksleivius, merginas ir panika apima, nes nėra kur dingti, kai bortą daužo didžiulės bangos, o aplink – vien stichija. Bet tai ir yra buriavimo žavesys: adrenalinas, pavojus, grūdinimasis, savęs patikrinimas. Kitas, žiūrėk, priešingai, mėgaujasi jūros šėlsmu, jam – smagu... Jūrligė taip pat yra nuolatinė įgulos palydovė, bet ji paprastai praeina po poros parų.
- Kokį greitį jūroje pasiekia jachta pakeltomis burėmis?
- Tai priklauso nuo vėjo, bet pasiekiame apie 10 mazgų, t. y. 18 km, per valandą. Automobilių vairuotojams tai gali atrodyti labai mažai, tačiau toks jachtos greitis nėra mažas, nes jūroje – kiti matai, 100 jūrmilių (apie 185 km) plaukdamas 10 mazgų įveiki per 10 valandų. Vidutinis laivo greitis yra apie 7 mazgai, arba apie 12 km per valandą.
Išlenda iš kiauto
- Ar jūra atskleidžia tikruosius žmonių veidus?
- Galima ir taip sakyti. Pirmiausia paaiškėja jaunuolio ar moksleivio atsakomybės suvokimas, nes reikia pakaitomis ir budėti, ir vairuoti, ir rasti savo buvimo vietą jūrlapyje. Juk autopiloto nenaudojame, kai laivas pats plaukia nustatytu kursu.
Išryškėja ir asmeninės savybės, kurios krante buvo nematomos. Neretai vakarėlių sielos, itin save sureikšminantys ir savimi pasitikintys jaunuoliai jūroje tampa pilkais peliukais, net kiaušinienės nesugeba išsikepti. Tačiau įpratusieji prie perdėto dėmesio jo reikalauja nuolat, tad ilgai su mumis neužsibūna, suvokia, kad čia – ne jų terpė.
Atsiskleidžia ir gerosios žmogaus savybės: darbštumas, pareigos jausmas, bendravimo įgūdžiai. Patikėkite, šiais socialinių tinklų ir virtualaus bendravimo laikais jaunimas nebemoka gyvai bendrauti. Sutrinka, ypač kai jūroje staiga dingsta telefono ryšys... O ką veikti? Tada prisimena savo pareigas. Stengiamės spontaniškai nevertinti žmonių, nes reikia sulaukti akimirkos, kai jau galima jį realiai patikrinti.
- Ar skiriasi kaimo ir miesto jaunuolių elgesys jūroje?
- Provincijos moksleiviai, jaunuoliai yra darbštesni, miestiečiai - labiau išlepę. Dar pažymėčiau, kad pirmieji yra labiau užsispyrę, taip lengvai nepasiduoda, siekia savo tikslo, labiau grumiasi, yra didesni kovotojai. Patekę į laivą, jie nori pokyčių gyvenime ir jų labiau siekia.
- Turbūt ne vienas, baigęs odisėją su „Lietuva“, vėliau renkasi jūrininko kelią?
- Esame suskaičiavę, kad iš 200 su mumis plaukusių jaunuolių gal 20 įstojo į aukštąsias jūreivystės mokyklas ir jas baigė arba jose mokosi. Kiti rinkosi jūrines specialybes Klaipėdos universitete arba įsidarbino Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tačiau dar daugiau žmonių tiesiog tampa buriuotojais, įsigyja jachtas, priklauso buriavimo klubams. Kiti po metų kitų grįžta pas mus ir vėl plaukia.
Tai, ką gauna jaunuolis plaukdamas su mumis, vadinčiau suvokimu, kad pasaulis ir jo teikiamos galimybės – daug platesni. Jaunuoliai po kelionės arba dar jos metu iš esmės pasveria savo norus, galimybes, svajones. Tai labiausiai paveikia provincijos moksleivius: plečiasi jų akiratis, jie tampa drąsesni, atsakingesni, padidėja užmojai, ambicijos gerąja prasme.
Kita vertus, pažvelkime ir į tai, ką moksleivis už 35 litus per dieną gali gauti mieste ir ką jis gauna su mumis laive. Akivaizdu, kad gerokai didesnė investicija į žmogų yra plaukiant jachta. Joje keičiasi žmonės, jų pasaulėžiūra.
- Ar tęstumėte edukacinę veiklą jachtoje, jei turėtumėte labai turtingą nuolatinį rėmėją?
- Kaskart pasibaigus vasarai susimąstau, ar tai tęsti. Tačiau kiekvieną pavasarį vėl dirbu su jaunimu. Jei vadinamės jūrinė valstybė, turi vykti nuolatinė kartų kaita, ugdomi moksleiviai, jaunuoliai. Vis dėlto tam reikia ir privačių iniciatyvų, ir Vyriausybės paramos (kurios nėra!), o be jos – labai sunku.
Rašyti komentarą