Lenktynės dėl krematoriumo: laimėtojas bus tik vienas

Klaipėdos regione tarp verslininkų vyksta atkakli kova, kurie greičiau pastatys krematoriumą.

Tas, kuris bus pirmas, laimės, galės plėtoti verslą, nes antruoju būti tiesiog neapsimokės – paklausa ne tokia didelė, jog Vakarų Lietuvoje reikėtų dviejų krematoriumų.

Per metus kremuos apie 300 kūnų

Apie planus Klaipėdoje, Joniškės gatvėje esančiuose laidojimo namuose įrengti kremavimo liniją, neseniai paskelbė laidojimo paslaugų įmonė „Aterna“.

„Klaipėdoje veikiame jau 23 metus ir matome, kaip keičiasi laidojimo paslaugų poreikis. Jei prieš dešimtmetį kremuoti į Rygą per metus nuveždavome apie 30 palaikų, tai pernai į Kėdainių krematoriumą vežėme 172 velionius.

Čia tik mūsų skaičiai, Klaipėdoje esame ne vieni, todėl tikėtina, jog kremavimo paslaugas užsisako daugiau žmonių. Todėl ir nusprendėme, kad atėjo laikas Klaipėdoje turėti savo krematoriumą“, – teigė bendrovės „Aterna“ valdybos pirmininkas Vitas Griūnas.

Jo žodžiais, „Aterna“ dar 2006 metais prie Joniškės kapinių įsigijo laidojimo paslaugoms skirtą pastatą ir sklypą aplink jį. Jo paskirtis taip pat yra laidojimo paslaugos.

Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos skyrius pateikė išvadą, jog norint rekonstruoti laidojimo namus Joniškės gatvėje ir juose įrengti kremavimo liniją, poveikio aplinkai įvertinti nereikia.

Tačiau krematoriumo Klaipėdoje atsiradimui labai priešinasi netoli gyvenantys žmonės. Jie skundžiasi, esą dėl naujo objekto nuvertės jų nekilnojamasis turtas, be to, nemalonu gyventi šalia krematoriumo.

„Vadovaujamės teisės aktais, nieko nepažeidžiame, tačiau gyventojai sukilo net neįsigilinę į detales. Skelbiama, kad per metus mes sudeginsime 8 tūkst. palaikų. Nesąmonė.

Toks bus kremavimo linijos pajėgumas, tačiau per metus planuojame kremuoti apie 300 palaikų, o po 10 metų – 2000. Vienu metu kremavimo linijoje deginami tik vieni palaikai. Iš vieno kūno lieka 2-2,5 litro pelenų. Todėl žmonių nuogąstavimai dėl taršos pelenais ar kvapais yra laužti iš piršto“, – dėstė V. Griūnas.

Jis tikino, kad gyventojų skundai bendrovės planų neturėtų sustabdyti. „Jei pradedi darbą, jį reikia pabaigti iki galo, o ne mesti, kai kažkas pareiškia nepagrįstą nepasitenkinimą. Kol teismai mūsų nesustabdys, tol ir nekeisime planų“, – tvirtino pašnekovas.

Kremavimo paslaugos atpigtų 260 eurų

Anot jo, investicijos į pastato rekonstrukciją ir kremavimo liniją su visais valymo įrenginiais sieks apie 1,5 mln. eurų.

„Todėl į viską žiūrime tikrai rimtai, analizavome poreikį. Galime drąsiai sakyti, kad jei palaikai bus kremuojami Klaipėdoje, o ne Kėdainiuose, ši paslauga kainuos 260 eurų pigiau, nes nereikės pirmyn ir atgal katafalku važiuoti apie 500 kilometrų.

Vasario 2 dieną rengiame susitikimą su gyventojais. Jame dalyvaus ir aplinkos apsaugos specialistai, ir Ispanijos gamintojai, iš kurių ketiname pirkti įrangą. Tikimės, jog su visuomene vis tiek pavyks susitarti ir išspręsti visus ginčus“, – vylėsi V. Griūnas.

Rekonstrukciją ir kremavimo linijos įrengimo darbus ketinama pradėti šį pavasarį, jei nekils nesklandumų, o veiklą – kitais metais.

Planuoti pradėjo prieš metus

Šiomis dienomis pasirodė žinia, jog krematoriumą ketinama statyti ir Klaipėdos rajone, netoli Lėbartų kapinių – miško teritorijoje Toleikių kaime, Dovilų seniūnijoje. Tokio projekto ėmėsi Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė „Rūteda“. Jos direktorė Rūta Gumuliauskaitė teigė, jog Toleikių kaime bendrovei priklauso 3,5 ha žemės sklypas bei apie 7 ha miško.

„Krematoriumas šioje vietoje tikrai niekam netrukdys. Arčiausiai esantys gyvenamieji namai yra maždaug už kilometro. Mes jau metus planuojame šį projektą, dirbome tyliai, bet nusprendėme prabilti, nes buvo paviešinti planai krematoriumą statyti Klaipėdoje“, – teigė R. Gumuliauskaitė.

Ji taip pat tvirtino, jog krematoriumas nekelia jokios taršos. „Įrangą užsakinėsime Didžiojoje Britanijoje. Ten 80 proc. palaikų yra kremuojami, nes trūksta žemės kapinėms. Pas mus kol kas kremuojama apie 8 proc. velionių, todėl visur, kur bevažiuotume, ir matome didžiules kapines. Galiu pasakyti, kad mitas yra tai, jog krematoriumas teršia aplinką. Juk yra specialūs filtrai, kiti reikalavimai, kurių privalu laikytis. Be to, mūsų pastatas bus miško apsuptyje, jo net nebus matyti“, – dėstė R. Gumuliauskaitė.

Jos teigimu, šiuo metu laukiama Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos skyriaus išvada, ar tokio objekto statyboms reikės atlikti povekio aplinkai vertinimą. „Jei reikės atlikti, tai ir padarysime. Jei ne, judėsime pirmyn. Techninis projektas pamažu jau yra rengiamas. Jei viskas bus gerai, niekas nesudarys jokių kliūčių, statybas planuojame pradėti šių metų pavasarį, o veiklą – metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje“, – tvirtino direktorė.

Investicijos į naują objektą turėtų siekti apie 1,5 mln. eurų.

Ji teigė, jog greta krematoriumo planuojamos ir kolumbariumo statybos. „Mano nuomone, kremavimas ir kolumbariumas yra geriausias būdas palydėti žmogų amžinojo poilsio. Tačiau kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Pavyzdžiui, mano mama, kuriai per 80 metų, prašo jog būtų kremuota, o tėtis, kuris yra dar vyresnis, kategoriškai pasisako prieš kremavimą. Jo valia tokia, kad jis turi būti palaidotas įprastai“, – teigė R. Gumuliauskaitė.

Jos žodžiais, krematoriumas būtų skirtas ne tik Klaipėdos ir jo rajono žmonėms, bet patenkintų visos vakarų Lietuvos poreikį. „Juk ir laidojimo paslaugos kainuos pigiau, kai palaikus iki krematoriumo teks vežti keliasdešimt, o ne kelis šimtus kilometrų“, – teigė pašnekovė.

V. Griūno žodžiais, du krematoriumai Klaipėdos apskrityje nėra reikalingi, todėl tikėtina, kad veiks tas, kuris veiklą pradės pirmas.

„Jei mus aplenks, teks atsisakyti planų dėl krematoriumo, juk puikiai suprantame rinką ir jos sąlygas. Tikrai nešoksime aklai į Baltijos jūrą ir dar pasirišę akmenį po kaklu“, – teigė V. Griūnas.