Apklausoje dalyvavo per pusė tūkstančio 14-29 metų jaunimo. Tyrimo metu buvo siekiama ne tik išsiaiškinti janimo politinio raštingumo lygį, bet ir apskritai domėjimąsi politika, informacijos apie politiką šaltinius, žinias atskirose politikos srityse. Pasak tyrimo koordinatorės, KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorės, politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, Klaipėdos miesto gyventojų pasyvumas tiek rinkimuose, tiek ir sprendžiant vietos reikalus, yra vienas didžiausių Lietuvoje. Jaunimo pasyvumas yra dar didesnis. Viena iš galimų pasyvumo priežasčių yra pernelyg menkas politinių procesų išmanymas. Todėl prieš imantis spręsti pasyvumo problemą, būtina sužinoti, koks yra politinių žinių lygis, kad būtų galima atrinkti tinkamas priemones problemos sprendimui.
Viešoje spaudos konferencijoje bus pristatyti apklausos rezultatai: kad raštingumas pusėtinas, tačiau labai varijuoja pagal politikos sritis. Vietos savivalda, deja, atsiduria politikos išmanymo „dugne“. Taip pat, kad pagrindinis jaunimo informacijos šaltinis yra ne socialiniai tinklai, nors pastarieji pradeda išstumti šeimą, kaip politinės pasaulėžiūros formuotoją.
Konferencijoje dalyvaus platformos „Dialogai“ koordinatorius Artur Koltunov (KUSS) ir KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas dr. Jaroslav Dvorak. Pristatymas vyks kavinėje „10 tiltų“ (Turgaus g. 19).
Rašyti komentarą