Kurio kandidato į prezidentus norėtų Klaipėda?

Kaip rinkimų rezultatus vertina klaipėdiečiai? Daugelis liko patenkinti, mat ir pačioje Klaipėdoje daugiausiai gyventojų balsų sulaukė G. Nausėda (36,33 proc.) ir I. Šimonytė (27,29 proc.). Kokio scenarijaus galime tikėtis antrajame rinkimų ture? Politologai jų įžvelgia bent keletą galimų scenarijų.

Palaikė Gitaną Nausėdą

Dar mėnesio pradžioje viešai apie paramą G. Nausėdai užsiminęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pirmajame rinkimų ture tikėjosi panašių rezultatų.

"Kad antrame rinkimų ture bus Gitanas Nausėda, neabejojau nuo pat pradžių. Dvejonių dėl jo oponento antrajame ture buvo, nors kuo arčiau vakarykštės dienos, tuo labiau matėsi Ingridos Šimonytės stiprėjimas ir Sauliaus Skvernelio akivaizdžios pastangos kautis dėl nominacijos. Kaip ir prezidentė minėjo, Lietuva parodė brandą, atsakomybę ir išmintį. Tikiuosi, kad visa tai dominuos ir antrajame ture.

Lietuvos piliečiai nėra į krepšelį sudėti kokie nors grybai, kurie balsuos už tai, kas pasakoma. Tikrai to nėra ir galime tuo didžiuotis.

Žmonės vadovaujasi savo galva", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Grubliauskas.

Paklaustas, ar klaipėdiečio pergalė prezidento rinkimuose būtų naudingesnė uostamiesčiui, meras užbėgti įvykiams už akių neskubėjo.

PARAMA. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas (deš.) viešai išreiškė paramą Gitanui Nausėdai. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Turime aiškiai suprasti - renkame prezidentą Lietuvai. Jeigu jis bus klaipėdietis, mums bus smagu. Tačiau prezidentas visiems turi būti vienodas. Gal širdimi jis ir niekada nepamirš Klaipėdos, bet sprendimų kontekste vienodai turės mylėti ir kitus miestus.

Emocija yra nemenkas faktorius kalbant apie jautrius klausimus, temas, ypač jautrius atvejus su Vyriausybe, kur prezidento pozicija yra labai stiprus veiksnys. Visada drąsiau skambinti prezidentui, kada jį pažįsti asmeniškai", - teigė V. Grubliauskas.

"Rezultatas buvo nuspėjamas"

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška neslėpė, kad rokiruotės šalies valdžioje šiek tiek kelia nerimą verslo atstovams.

"Verslui svarbiausia yra aiškumas. Dabar esame pakibę, nes nežinome, kas keisis. Neslėpsiu, prisiminimai apie konservatorių valdymo laikus gerai nenuteikia, nes tuomet augo mokesčiai, mažėjo žmonių pajamos, pensijos, tad ir verslui buvo sunkus periodas. Nors sakoma, kad antrą kartą į tą patį vandenį neįbrisi, bet nuoskaudos lieka ilgam", - kalbėjo A. Mileška.

Tačiau, pasak jo, pirmojo turo rezultatas buvo nuspėjamas.

"Kokios tendencijos jautėsi, tą ir turime", - rezultatu džiaugėsi A. Mileška.

Pasiteiravus nuomonės, kuris iš dviejų kandidatų būtų tinkamesnis eiti Lietuvos prezidento pareigas, A. Mileška ilgai nedvejojo: "Žinoma, kad klaipėdietis, nes jis labiau žino mūsų miestą, čia dažnai lankosi, tad turėtų ginti Klaipėdos interesus. O jei kalbant iš verslo pusės, Gitanas Nausėda gina ir verslo interesus, supranta verslo problematiką. Jei ekonomika mieste vystysis, bus nauda visiems."

Pasiteiravus, kaip vertina Sauliaus Skvernelio pareiškimą, kad nelaimėjęs pirmojo turo trauksis iš pareigų, A. Mileška teigė neturintis didelių priekaištų nei premjerui, nei jo komandai.

"Tai, ką sakė, tą ir darė. Labai jautėsi, kad jie labai nuosekliai vykdė savo politinę programą. Manau, kad esminė jų klaida - negebėjimas valdyti viešuosius ryšius. Užuot sprendus politines problemas, vyko nuolatinės kovos su konservatoriais. Gaila, kad taip yra, nes tokie dalykai verslą stumia į politinį neaiškumą", - kalbėjo A. Mileška.

To ir tikėjosi

Rinkimų rezultatais džiaugėsi ir Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.

"Tiesiog žmonės parodė pasitikėjimą tomis jėgomis, kurios laimėjo. Ir Klaipėdoje mes koalicijoje dirbame su konservatoriais, tad ši politinė jėga mums labiau priimtina ir atliepia mūsų suformuotus siekius.

Nenuostabu, kad Klaipėda daugiau palaikė G. Nausėdą, nes jis klaipėdietis, ir uostamiesčio meras buvo išreiškęs jam palaikymą. O kad nelaimėjo S. Skvernelis, rodo, kad žmonės visgi nėra patenkinti tuo kas vyksta. Ir švietimo, ir sveikatos reformos vyksta ne ta linkme, kaip turėtų vykti. Pats dirbdamas šiose sferose matau, kad dėstytojai, mokytojai, medikai nėra patenkinti. Tas vykdomas chaosas ir lėmė tokius rezultatus. Tokių rezultatų ir tikėjausi", - sakė A. Razbadauskas.

Rektorius neslėpė prielankumo G. Nausėdos kandidatūrai.

"Ir ne tik dėl to, kad jis klaipėdietis. Tiesiog vykusiuose debatuose jis kalbėjo apie universitetinio medicinos centro atsiradimą Klaipėdoje. Jau seniai esame tam pribrendę. Mieste yra keturios universitetinio lygio ligoninės, tad jos turėtų dirbti kartu. Nesakau, kad jas reikia sujungti, bet pajėgas ir vadybinius dalykus sijungti būtina. Kita vertus, kaip bus, taip ir dirbsime. Juk galų gale įstatymus priiminėja ir universiteto steigėjas yra Seimas", - kalbėjo A. Razbadauskas.

"Lietuva jau laimėjo"

Ne vienas "Vakarų ekspreso" kalbintas pašnekovas akcentavo, kad pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai juos nuramino, mat abu kandidatai tinka reprezentuoti Lietuvą.

Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė-Jukumienė.

"Nesvarbu, kaip baigsis antrasis turas, Lietuva jau laimėjo.

Džiaugiuosi, kad žmonės sąmoningėja, kad jiems nebereikia intrigų, jie atsigręžė į kultūringus, išsilavinusius žmones.

Mano nuomone, tik aukštos vidinės kultūros žmonės gali sukurti tokią ateities perspektyvą, kurios pamatai jau seniai yra padėti. Džiugu, kad tie pamatai nebus griaunami, o bus kuriami iš esmės", - kalbėjo N. Poškutė-Jukumienė.

Jos nuomone, nesvarbu, kokioje sferoje žmogus dirba, kiekvienam svarbu, kas yra šalie vadovas.

"Kai vienas iš kandidatų į prezidentus rinkimų vakarą su savo komanda renkasi MO muziejuje, manau, kad tai daug pasako apie tai, kodėl kultūros žmonės turėtų džiaugtis dėl šio kandidato patekimo į antrąjį turą", - svarstė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė.

Fotomenininkas Remigijus Treigys samprotavo, kad menininkams kasdienybėje gal ir nėra didelės svarbos, kas valdo šalį, jie kuria ir tiek.

"Tačiau kaip Lietuvos piliečiams, žinoma, labai svarbu, kas yra prezidentas, nes jis reprezentuoja mūsų valstybę. Tad bent jau man asmeniškai labai svarbu, kas mane kaip pilietį reprezentuos. Labai džiaugiuosi šiais rinkimų rezultatais", - kalbėjo R. Treigys.

"Visuomenės branda"

Prezidento rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Šie rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą ir tai, kad jaunoji karta tampa aktyvi politinė jėga. Žmonės turi aiškias vertybines nuostatas, kurios negali būti paveiktos populizmu arba šantažu", - spaudos tarnybos pirmadienį išplatintame įraše sakė D. Grybauskaitė.

Beje, abu į antrąjį turą patekę kandidatai vakar pabrėžė, kad galėtų dirbti jei premjeru liktų S. Skvernelis.

"Manau, kad Konstitucinio Teismo nutarimai yra labai aiškūs: jei Seime yra ta pati dauguma, prezidentas yra įpareigotas teikti to paties premjero kandidatūrą", - po pirmadienį vykusios spaudos konferencijos BNS citavo I. Šimonytę.

Kalbėdama apie "valstiečių" pristatytus pirmalaikių rinkimų, taip pat konservatorių vadovaujamos mažumos Vyriausybės scenarijus, ji sakė: "Visiškai neatmetu jokios galimybės."

Paklausta, ar "valstiečiams" nusprendus trauktis iš valdžios, ją iškėlę konservatoriai imtųsi politinės lyderystės formuoti Vyriausybę, I. Šimonytė ragino palaukti Europos Parlamento rinkimų rezultatų, po jų neatmetė galimybės visoms politinėms partijoms tartis dėl mažumos Vyriausybės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sekmadienį teigė, kad po S. Skvernelio nesėkmės valdantiesiems pralaimėjus ir Europos Parlamento rinkimus, šie trauksis iš valdžios ir leis formuoti Vyriausybę opoziciniams konservatoriams.

Gitanas Nausėda vakar teigė, kad išrinktas prezidentu siektų, kad valdančioji dauguma nesikeistų ir apie atsistatydinimą prakalbęs premjeras Saulius Skvernelis liktų savo pareigose.

"Aš pirmiausia vadovaujuosi tuo, kad Lietuvos žmonės suteikė mandatą konkrečiai partijai, ji suformavo valdančiąją daugumą, ir tai buvo padaryta vienai kadencijai. Tikrai būtų nelabai solidu, jei partija imtų blaškytis arba imtų sieti savo tolesnio buvimo vadžioje perspektyvą su kitų rinkimų rezultatais", - BNS citavo G. Nausėdą.

Jis taip pat sakė, jog norėtų išmėginti visas galimybes, kad "premjeras, kuris kampanijos metu pateikė daug pažadų, imtųsi atsakomybės tuos pažadus įgyvendinti iki galo".

Sekmadienį vykusiame pirmajame prezidento rinkimų ture opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta Ingrida Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų. Už nepriklausomą kandidatą Gitaną Nausėdą balsavo 30,95 proc. rinkėjų. Jie varžysis po dviejų savaičių vyksiančiame antrame rinkimų ture.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko daugiausia balsų 46-iose savivaldybėse, I. Šimonytė - 8-iose.

Pirmajame rinkimų ture dalyvavo 56,85 proc. turinčiųjų teisę balsuoti.

Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Valdančiųjų siekis mobilizuotis davė priešingą efektą

Doc. dr. Saulius ŠILIAUSKAS, Klaipėdos universiteto politologas

Turbūt nieko nenustebino toks mažas skirtumas tarp lyderių. Paskutinės apklausos rodė, kad yra atkakli kova tarp trijų kandidatų. Galbūt netikėtas Skvernelio didesnis atsilikimas nuo lyderių dvejeto.

Galima daryti tam tikrą prielaidą, kad, ko gero, valdančiųjų mobilizacinis diskursas ir desperadiškas raginimas balsuoti už saviškius suveikė kaip ir daugelis sakė - įvyko priešingai. Mobilizavosi ir kiti. Sakyčiau, kad Nausėda bent po pirmojo turo patyrė pralaimėjimą. Tai lėmė tam tikros strateginės rinkimų kampanijos klaidos. Prieš pirmąjį turą tam tikras minusas buvo bandymas įtikti visiems, galbūt dabar tai bus pono Nausėdos pliusas. O Šimonytė aiškiau ir griežčiau pasisako, yra labiau sietina su politinė jėga - konservatoriais. Visgi nepartiškumas dabar, ko gero, bus stiprioji Nausėdos pusė antrajame ture.

Kad Klaipėdoje daugiausia balsavo už Nausėdą, galėjo turėti įtakos tai, kad kandidatas yra klaipėdietis. Visada Klaipėdoje įsiklausoma į miesto valdžios pasisakymus. Meras parėmė Nausėdą. Ar per antrąjį turą pavyks suaktyvinti pretendentams kitų pretendentų rinkėjus, klausimas.

Kalbant apie Skvernelio pareiškimą pasitraukti iš premjero posto... Kai politikas bando pasitikrinti rinkimuose, nėra nieko keisto ir smerktino. Truputį liūdina tai, kad politinė jėga, laimėjusi daugumą Seime ir gavusi pasitikėjimo mandatą, atsakomybę, staiga supyko ir nori netikėtai perkelti atsakomybę ant kitų pečių. Galbūt žaidžiama sąmoningai. Galbūt politinė jėga mato, kad dauguma palengva slysta. Tokiu atveju laukti 2020 metų rudens yra pavojinga. Galbūt ir bandoma žaisti išankstinių rinkimų korta. Tačiau tai yra labai sunkus ėjimas.

Prezidentas tam beveik neturi jokių galių, sprendimą priima Seimas. Klausimas, ar pati "valstiečių" dauguma pasileis. Ant svarstyklių stovės jų karjera, pusantrų metų sotaus ir pakankamai gero gyvenimo Seime ir visiška nežinomybė išankstiniuose rinkimuose. Tam tikriems politikams ir jėgoms trūksta ne tik mokėjimo džiaugtis pergalėmis, bet ir priimti nesėkmes.

Referendumų rezultatai

Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 neįvyko, nors dauguma balsavusiųjų palaikė siūlomą Konstitucijos nuostatą.

Pirminiais duomenimis, sekmadienį surengtame referendume dėl Konstitucijos 55 straipsnio pataisos dalyvavo apie 47 proc. rinkėjų, o referendumui įvykti reikėjo ne mažiau kaip 50 proc. aktyvumo.

O štai Seimo inicijuotas referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo įvyko - jame balsavo daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, bet Konstitucijos pataisai priimti trūksta balsų, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

VRK duomenimis, "už" balsavo daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų. Už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo 73 proc. dalyvavusiųjų, prieš - 26 procentai. Tačiau tam, kad Konstitucija būtų pakeista, pataisą privalo palaikyti ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

BNS inf.

Aktyvumas nustebino

Sekmadienį vykę rinkimai nustebino itin aktyviai balsavusiais piliečiais. Bendras aktyvumas - 56,89 proc., t. y. beveik 1 mln. 413 tūkst. žmonių.

Aktyviausiai balsuota Neringoje (67,63 proc.), Birštone (65,98 proc.), Palangoje (63,41 proc.), Kaune (62,44 proc.), Vilniaus mieste ir užsienyje (61,79 proc.), Kauno rajone (61,19 proc.).

Pasyviausi buvo rinkėjai Visagine (37,29 proc.).

Daugumoje savivaldybių pirmojo turo rinkimus laimėjo G. Nausėda (46), 8 savivaldybėse laimėjo I. Šimonytė, po 3 - V. Tomaševskis ir S. Skvernelis.

Klaipėdos mieste balsuoti atėjo daugiau nei 68 tūkst. (53,59 proc.) gyventojų, kurių dauguma balsus atidavė iš Klaipėdos kilusiam G. Nausėdai (36,64 proc.), ir I. Šimonytei (27,53 proc.), trečias liko S. Skvernelis (16,87 proc.).

Kiti du klaipėdiečiai kandidatai net ir savame krašte palaikymo nesulaukė - už A. Juozaitį balsavo mažiau nei 4 000 žmonių (5,86 proc.), už N. Puteikį - 840 (1,24 proc.).

Klaipėdos rajone rinkimuose dalyvavo beveik 26,5 tūkst. (56,05 proc.) žmonių. Jų favoritų trejetukas buvo toks pat: G. Nausėda (39,74 proc.), I. Šimonytė (27,71 proc.), S. Skvernelis (18,2 proc.).

Kretingos rajone balsavo beveik 17,8 tūkst. gyventojų (54,86 proc.), kurie taip pat palaikė G. Nausėdą (38,97 proc.), I. Šimonytę (25,03 proc.) ir S. Skvernelį (21,75 proc.).

Neringos savivaldybėje balsuoti atėjusių 2,9 tūkst. rinkėjų balsų dauguma atiteko I. Šimonytei (40,42 proc.), G. Nausėdai (33,88 proc.) ir S. Skverneliui (12,54 proc.).

Palangiškių simpatijos buvo apylygės abiejų į antrąjį turą žengusių kandidatų atžvilgiu: už G. Nausėdą balsavo 35,65 proc., I. Šimonytę - 32,61 proc. S. Skverneliui atiteko 16,26 proc. palangiškių balsų.

Skuodo rajone balsuoti atėjo beveik 7,9 tūkst. rinkėjų (49,75 proc.), kurie balsus skyrė G. Nausėdai (30,23 proc.), S. Skverneliui (29,13 proc.) ir I. Šimonytei (23,4 proc.).

Šilutės rajone balsavo daugiau nei 18 tūkst. (50,61 proc.) gyventojų: 36,45 proc. už G. Nausėdą, 27,12 proc. už S. Skvernelį ir 23,76 proc. už I. Šimonytę.