"Kunigas, Dievą išvedęs į gatves"

Autorę į Vilnių atvažiavusią studijuoti žurnalistikos, taip įsuko Sąjūdžio ir Atgimimo bangos, kad ji ilgam užmetė mokslus ir tiesiog nuo "konvejerio" rašė "Respublikos", vėliau "Lietuvos ryto" dienraščiams. Žurnalistiniai keliai ją atvedė ir pas monsijorą Vasiliauską. Atvedė ne kartui ar dviem. Žurnalistė su dvasininku susidraugavo iki pat paskutinio jo atodūsio

"Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane.“ (Mt 25, 31–40). Ši Mato evangelijos citata tinka ir pačiam monsinjoro gyvenimui, ir tam vagiui, kuris norėjo apiplėšti asketiškus kunigo namus. Bet buvo pavalgydintas, apautas ir sušildytas monsinjoro spinduliuojama šviesa. Greta jo visi sušildavo ir atsitiesdavo . Savo gyvenime jis šviesus ir spinduliuojantis meilę kopė labai stačiom kopėčiom, patirdamas ir nuoskaudų. Dvasininkai nelinkę tas nuoskaudas išpažinti. Bet su Ramune monsinjoras buvo suartėjęs taip, kad atverdavo savo širdį.

Daug patyręs ir kentėjęs kunigas žmonių neragindavo eiti į bažnyčią, pas žmones eidavo pats ir vesdavosi Dievą.

Apie Lietuvos šviesulį monsinjorą Kazimierą Vasiliauską jau išleista knygų. Bet R. Sakalauskaitė, daug ir nuoširdžiai bendravusi su monsinjoru, labiausiai priartėja prie dvasinės uolos. Šiandien ji turi teisę pasakyti: "Šiluma spinduliavęs kunigas išpažinčių klausydavo nežvilgčiodamas į laikrodį, neklausdamas, kur dirbi ir kiek uždirbi. Neklausdavo ir už kurią partiją balsuosi. Kiekvienas žmogus jam buvo didelis ir nesuprastas pasaulis, vertas meilės ir pagarbos. Su kiekvienu ieškodavo tai, kas jungia, ne to, kas skiria." Knygos sutiktuvių vakare prisiminimais apie šią iškilią asmenybę dalijosi filosofas Arvydas Juozaitis, tekstus iš knygos skaitė režisierė Dalia Kanclerytė.