Kultūrininkai turėtų prasigyventi

Šiemet Klaipėdoje kultūrai buvo skirta 2,84 proc. iš bendro miesto biudžeto. Planuojama, jog šis procentas kiekvienais metais bus didinamas iki 5,68 proc. 2019-aisiais. Pasak Savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento direktorės Nijolės Laužikienės, šiuo metu didžiausia dalis - net 80,4 proc. - tenka biudžetinėms kultūros įstaigoms išlaikyti, 16 proc. - kūrybinių organizacijų ir miesto švenčių organizavimui ir vos 3,5 proc. sudaro investicijos į kultūros infrastruktūrą.

"Siekis - jog dvigubai padidintas finansavimas būtų per pusę padalintas biudžetinėms įstaigoms ir kūrybinių organizacijų bei kitų nevyriausybinių įstaigų kūrybinėms iniciatyvoms. Šiuo metu Savivaldybė jų poreikį patenkina tik 40 procentų", - sakė N. Laužikienė.

Kolegijai buvo įvardintos penkios pagrindinės Klaipėdos kultūros sektoriaus problemos: sąveikos tarp kultūros, mokslo, verslo ir kitų sektorių trūkumas, nepakankamai atskleistas miesto kultūrinis tapatumas, kultūros prieinamumo problemos, aiškios kultūros komunikacijos strategijos trūkumas, fiziškai ir technologiškai pasenusi kultūros infrastruktūra. Kartu buvo pateiktas ir priemonių planas šioms problemoms spręsti.

Jame yra pora itin ambicingų kultūros projektų. Tai projektas Klaipėdai tapti 2017-ųjų Lietuvos kultūros sostine. Jis jau patvirtintas ir kitais metais jam bus intensyviai ruošiamasi. Kita siekiamybė - gauti Europos kultūros sostinės vardą 2022-aisiais. Įgyvendinant šiuos projektus Klaipėdoje turėtų atsirasti daugiau kultūros festivalių ir švenčių, o esami esą taptų žinomesni tarptautiniu mastu. Iki 2019-ųjų numatyta inicijuoti viešosios bibliotekos-kultūros centro statybą pietinėje miesto dalyje, parengti Žvejų rūmų, vasaros estrados modernizavimo projektus, naujas ekspozicijas Klaipėdos piliavietėje, atnaujinti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspoziciją, sukurti kultūros kvartalą senamiestyje, inicijuoti Klaipėdos kultūros lauko tyrimus ir kt.