KU Botanikos sodo likimas kelia abejonių

Rengiant naują bendrajį Klaipėdos miesto planą itin garsiai laužomos ietys dėl uosto interesų, tačiau atitraukiamas visuomenės dėmesys nuo konkrečių miesto teritorijų, kurios taip pat keisis. Pavyzdžiui, šiuo metu žalia Klaipėdos universiteto Botanikos sodo teritorija naujame plane pažymėta raudona ir geltona spalvomis, reiškiančiomis, jog čia planuojamos gyvenamųjų namų ir daugiafuncių pastatų statybos. Klaipėdos universiteto atstovai tikina, jog Botanikos sodas naikinamas nebus, tik plečiamos jo funkcijos. Architekto, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos filialo lektoriaus Vaidoto Dapkevčiaus nuomone, naujasis planas liberalus ir gali būti interpretuojamas trejopai.

"Klaipėdos universiteto Botanikos sode planuojami pokyčiai - dalies botanikos sodui priklausančios žemės paskirtis keičiama į gyvenamosios. Ir nors deklaruojami tikslai - botanikos sodo veiklų plėtra, kalbama, kad šiems tikslams pasiekti žemės paskirties keitimas nėra būtinas. Norėtųsi išgirsti daugiau informacijos iš Klaipėdos universiteto ar Botanikos sodo. Dabar plane plotai paskirstyti taip, lyg jau būtų suplanuoti objektai. Miestiečiai nenori jokių komercinių objektų, medžių kirtimų, žalių plotų naikinimų", - socialiniame tinkle "Facebook" pasisakė klaipėdietė Janina Urbikienė.

Reikia patalpų edukacijai

Klaipėdos universiteto (toliau KU) Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė aiškino, kad dabartinė sodo teritorijos paskirtis yra kliūtis, trukdanti plėtoti edukacinę veiklą ir vykdyti švietėjišką misiją.

"Botanikos sodas greta to, kad kaupia ir tiria augalus, taip pat vykdo aktyvią edukacinę veiklą. Bendradarbiaujame su miesto mokykomis ir vaikų darželiais, negalią turinčių vaikų organizacijomis. Vedame vaikams ekskursijas po sodą, įvairius užsiėmimus, turime būrelį, tačiau daugiausia dirbame šiltuoju metų laiku. Šiuo metu sode galima pasigrožėti įspūdinga spygliuočių kolekcija, tačau lankyojų mažoka.

Botanikos sodo pakraštys palei Klaipėdos gatvę suplanuotas kaip daugiafunkcis miesto centras, kuriame galimos prekybos, aptarnavimo ir visuomeninės paslaugos. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Matome perspektyvą edukacinę veiklą plėtoti, tačiau norime įsirengti jai pritaikytas patalpas, kuriose galėtume dirbti su vaikais visus metus, rengti kambarinių augalų ir kitokias ekspozicijas.

Šiuo metu sode yra namelis, kuriame įsikūrusi administracija ir dar vienas mažas apie 12 kv. m. namelis, kurį būtina remontuoti. Be to, norėtume įsirengti dar vieną apie 15-20 kv. m. konteinerio tipo patalpą, skirtą edukacijoms. Dabartinė Botanikos sodo teritorijos paskirtis mums neleidžia jokių statybų ir rekonstrukcijų", - teigė direktorė.

Paklausta apie finansines galimybes remontams ir naujiems pastatams atsirasti, direktorė teigė, jog lėšų būtų ieškoma dalyvaujant projektuose.

"Rengiame paraišką "Life" projektui, kuris susijęs su gamtosauga, ketiname dalyvauti programoje "Tarp sienų". Visi mūsų projektai ir veikla susiję su švietimu, edukacija ir moksliniais tyrimais. Botanikos sodą matome kaip edukacinę ir mokslinę erdvę, kurioje būtų analizuojama klimato kaitos įtaka, tiriamos augalų aklimatizacijos ir prisitaikymo galimybės. Tokie tyrimai reikalingi ir verslininkams", - sakė A. Klimienė.

Pašnekovė sakė, jog ankstesni Botanikos sodo plėtros planai, kai buvo svarstoma, jog sodas galėtų kurtis abipus upės, įtraukdamas į savo teritoriją ir tokius lankytinus objektus kaip Luizės ąžuolas, Tauralaukio akmuo, primiršti.

EDUKACIJAI. Užsiėmimams su vaikais Botanikos sode norima rekonstruoti esamus ir pastatyti naują konteinerio tipo pastatą. Edakcijos archyvo nuotr.

"Tokios idėjos buvo svarstomos tada, kaip miestas iš Botanikos sodo atėmė nemažai teritorijos dviračių takui tiesti. Dabar, matydami, koks srautas žmonių naudojasi tuo pėsčiųjų ir dvirčių taku, svarstome galimybes atverti Botanikos sodo vartus ir iš tako pusės. Tik vieni susitvarkyti su tuo nepajėgtume.

Neatmetame galimybės, kad prie vartų šalia tako galėtų atsirasti arbatinė lankytojams. Galbūt verslininkai padėtų sutvarkyti ir toje vietoje užliejamą, užpelkėjusią Botanikos sodo teritoriją, padaryti ją patrauklesnę", - svarstė A. Klimienė ir pridūrė, kad pats Botanikos sodas nieko negali nuspręsti be KU vadovybės (Rektoriaus, Senato, Tarybos) valios.

"Tikime, kad miesto vadovai ir KU vadovybė niekada neis į sandorį su sąžine d4l merkantilinių tikslų, bet padės Botanikos sodui tapti dar svarbesniu ir gražesniu", - tvirtino A. Klimienė.

Kurs Fitoterapijos centrą

Klaipėdos universiteto rektoriaus patarėja Elida Mantulova patvirtino, kad iš tiesų Universitetas kreipėsi į Klaipėdos miesto Savivaldybę ir paprašė, kad rengiant naująjį bendrąjį planą būtų atsižvelgta į Botanikos sodo siekius plėtoti veiklą.

"Botanikos sode turime labai aktyvią direktorę ir vyksta daug edukacinių veiklų su įvairiomis švietimo įstaigomis, taip pat ir su autizmo sutrikimą turinčius vaikus vienijančia organizacija.

Kilnūs Botanikos sodo projektai atskleidė fitoterapijos efektą autizmo sutrikimą turintiems vaikams.

Taip kilo idėja Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedroje įsteigti fitoterapijos studijas, o Botanikos sode - eksperimentinę fitoterapijos laboratoriją, kurioje mokslinius tyrimus vykdytų ir įgytas žinias pritaikytų tiek sveikatos, tiek ikimokyklinio ugdymo specialybių studentai, absolventai, mokslininkai.

Užsiėmimams su vaikais reikia tam pritaikytų erdvių su elementaria infrastruktūra: vandeniu, tualetais. Numatome, kad tai turėtų būti nedidelis pastatas, kuriame būtų galima dirbti su 60 vaikų. Dabartinis Botanikos sodo teritorijos reglamentas to neleidžia, todėl kreipėmės į Savivaldybę, kad būtų numatyta tokia sklypo paskirtis, kuri leistų planuojamą veiklą", - teigė E. Mantulova.

Rektoriaus patarėja pasidžiaugė visuomenės rūpesčiu dėl Botanikos sodo ateities ir patikino, kad sodas tikrai nebus panaikintas. "Botanikos sodas yra įkurtas ant valstybinės žemės, kurią Klaipėdos universitetas valdo valstybės patikėjimo teise. Tokie sodai šalyje yra keturi ir visi jie įkurti prie mokslo įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybė neturi jokių galių kaip nors keisti veiklą, kurią šioje teritorijoje vykdo Klaipėdos universitetas", - pažymėjo E. Mantulova.

Pats Klaipėdos universitetas, anot pašnekovės, Sveikatos mokslų fakultetą išskiria kaip vieną stipriausių.

Naujos planavimo normos

Sujudusią visuomenę ramina ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistai. Anot Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, nuogąstauti nėra ko.

"Botanikos sodas lieka. Klaipėdos universitetas jį tvarko. KU Botanikos sode pareiškė norą plėsti edukacinę veiklą, tam tikslui statant pastatus. Tokių pastatų paskirtis būtų visuomeninė, komercinė ar pan. Todėl reikia ir atitinkamo naudojimo būdo sklypo.

Parengta nauja bendrojo plano koncepcija yra apibendrintas dokumentas. Jis parengtas pagal naujas teritorijų planavimo normas.

Pagal jas, gyvenamoji zona - tai visas gyvenamąsias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais.

Centrų zona - tai didmiesčiuose ir vidutiniuose miestuose išskiriamos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kuriose vyrauja gyvenamoji aplinka, administravimo, paslaugų, prekybos ir kitos taršos nesukeliančios ūkinės veiklos kartu su šių veiklų aptarnavimui reikalinga socialine, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis.

Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona, tai neužstatyta funkcinė zona, kuria išskiriamos urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės ir bendram naudojimui pritaikytų atskirųjų želdynų teritorijos, taip pat kapinių teritorijos.

Parengtoje koncepcijoje Botanikos sodo teritorija patenka į gyvenamąją ir centro zonas, kuriose galima būtų planuoti (jei bus pabaigta koncepcija, parengti BP sprendiniai, atliktos procedūros ir jie patvirtinti) tiek atskiruosius želdynus, tiek ir pastatus, kurie reikalingi Botanikos sodui. Jei sodui būtų priskirta bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona, tai joje negalėtų atsirasti pastatai.

Užbaigus koncepciją bus rengiami konkretūs bendrojo plano sprendiniai, kuriuose bus detaliau pateikti reglamentai ir apribojimai", - paaiškino I. Butenienė.

"Liberali koncepcija"

Vaidotas DAPKEVIČIUS, architektas, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos filialo lektorius
"Jeigu bendrojo plano koncepcijoje nelieka atskirųjų želdynų teritorijos, ji tikrai neatsiras sprendiniuose. Žvelgiant į bendrojo plano koncepciją šiandien sunku pasakyti, ar galimybė interpretuoti teritorijos paskirtį palikta sąmoningai, ar ne. Kokios šachmatų figūros dėliojamos šiuo metu Klaipėdos universiteto koridoriuose sunku nuspėti. Mūsų mieste trūksta pasitikėjimo ir yra precedentų, kaip nupiešta buvo viena, o atsirado visai kas kita.
Dabar nupiešta koncepcija labai liberali, ją interpretuoti galima trejopai. Galbūt išliks Botanikos sodas ir greta jo atsiras pastatas. Gal tik vienoje sklypo dalyje atsiras intensyvus užstatymas, o gal vienoje dalyje bus statomi gyvenamieji namai, o kitoje daugiabučiai ir prekybos centrai. Visi variantai - įmanomi. Tikiu, kad Botanikos sodas išliks, kol teritoriją naudoja Klaipėdos universitetas, tačiau pernai juk buvo svarstomas paties universiteto likimas. Jeigu jo neliktų - kažin ar išliktų Botanikos sodas, kuris paprastai yra institucija, skirta mokslinei veiklai. Būtų labai gaila, jeigu tokio unikalaus objekto Klaipėdoje neliktų."