Kryžiuočių pilies bokštui prireiks daug plieno

Kryžiuočių pilies bokštui prireiks daug plieno

Klaipėdos svajonė atkurti Mėmelburgo pilies didįjį bokštą pamažu įgauna pagreitį – nuspręsta iš pradžių parengti projekto techninę užduotį, o paskui kibti į darbą. Ilgai trypčiojusi vietoje savivaldybė pagaliau išjudėjo – su architektais pasirašyta sutartis dėl buvusios kryžiuočių pilies bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo ir vykdymo priežiūros.

Klaipėdos savivaldybės taryba pritarė Mėmelburgo pilies bokšto atkūrimo variantui dviem etapais juos sujungiant ir įgyvendinant vienu metu. Darbų sutarties vertė – daugiau kaip 106 tūkst. eurų.

Įmonė „Uostamiesčio architektai“ per metus turės parengti geodezinių tyrinėjimų dokumentus, atlikti geologinius, archeologinius, istorinius, konstrukcinius ir kitokius tyrimus, užsakovams pateikti bokšto atkūrimo techninį projektą ir gauti statybų leidimą.

„Bokšto tūriams atkurti planuojame naudoti metalo konstrukcijas, vėliau jos būtų apmūrytos raudonomis plytomis.

Tada statinys atrodytų toks, koks buvo viduramžiais“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos direktorius Ričardas Zulcas.

Siūloma suprojektuoti plieninių konstrukcijų karkasą, kuris atkartotų senojo statinio siluetą. Antrajame etape pagal išlikusią ikonografinę medžiagą, naudojant šiuolaikiškas technologijas ir gaminius, galima autentiškai atkurti didžiojo pilies bokšto eksterjerą.

Bet tai būtų tik didžiulio darbo pradžia – 14 aukštų namo dydžio pilies bokšto konstrukcijoms sumontuoti prireiktų apie 700 tūkst. eurų.

Dar tiek pat kainuotų plieno karkasą apmūryti plytomis. Minimalus bokšto silueto atkūrimas kainuotų apie 1,5 mln. eurų.

Bokšte siūloma įrengti liftą, vidaus patalpas, įkurdinti apžvalgos aikštelę, nuo kurios lankytojai matytų net Kuršių nerijos krantus. Tokiam projektui prireiktų daugiau kaip 4,8 mln. eurų.

Sumanymai įplieskė prieštaringų diskusijų ugnį – pragmatikai architektų vizijas vertina kaip nesusipratimą, akibrokštą, vizualinę utopiją, kuri esą tik subjaurotų dabartinį piliavietės vaizdą.

Kiti svarsto, ar verta atstatinėti baltų žemes siaubusių teutonų tvirtovę, kurią kuršių ir žemaičių gentys nekart buvo pavertusios pelenais, tuo metu, kai Jūrininkų prospekto kaimynystėje atsidūręs istorinis Žardės piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmynais? 

Buvęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius siūlo miesto biudžeto nešvaistyti istorinėms butaforijoms:

„Pataupykime pinigus senelių namams, kitokiems socialiniams objektams.“

Jo įpėdinis Vytautas Grubliauskas mano kitaip: „Reikia ne panikuoti, o judėti pirmyn. Jeigu kryžiuočiai būtų taip blaškęsi, jokios pilies Danės žiotyse nebūtų buvę.“

Atkuriant buvusios Vokiečių ordino pilies kuršių žemėse infrastruktūrą jau investuota apie 10 mln. eurų. Visiems buvusios Mėmelburgo pilies kuorams atkurti prireiktų apie 40 mln. eurų.

14 aukštų namo dydžio statinį siūloma atkurti šiuolaikiškomis priemonėmis. Vizualizacija


Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder