Vienos iš šio namo gyventojų sūnus Saulius Gabnys kreipėsi į "Vakarų ekspresą" po to, kai iš namo administratorių buvo sužinota, kad esą ruošiamasi remontuoti pastato sienas, stogą, lietvamzdžius, kaminus, tačiau apie higieninės būklės pagerinimą net neužsimenama. Be to, gyventojai sako jaučiantys spaudimą pritarti renovacijai, nors šilumos žiemą jiems netrūksta - esą seno namo sienos storos, tad kambariuose žiemą laikosi 22-25 laipsnių temperatūra.
Dauguma namo gyventojų yra garbaus amžiaus ir net jei norėtų ieškotis pagalbos, jiems tai yra labai sunki užduotis. Be to, dalis gyventojų turi judėjimo negalią, vienas gyventojas yra aklas, o kai kuriems dėl metų naštos jau tampa sunku susivokti.
Dabar namo gyventojams siūloma pritarti renovacijai, kurios metu namas būtų apšiltintas, tačiau apie elementaraus patogumo - tualeto - įrengimą niekas nekalba. Be to, gyventojai teigia buvę informuoti, kad jiems visas renovacijos išlaidas reikėtų padengti iš savo kišenės, o tai iš minimalių lėšų gyvenantiems senoliams būtų tikra pražūtis. Pasak namo gyvetojų, "namo-griuvenos renovacija savo prasmingumu prilygtų lavono išpudravimui".
VšĮ "Klaipėdos butai" vadovė Polė Maskeliūnienė informavo, kad šiame name trys butai priklauso Savivaldybei, visi jie yra apgyvendinti.
Vargsta dešimtmečius
Su žurnalistais bendravusios namo gyventojos pasakojo, kad per daugelį metų niekas jų problemos taip ir neišgirdo. Name nėra šilto vandens, tualetų, vonių.
Apie 40 metų šiame name gyvenanti 86-erių Petrė sakė, kad gyventojai labai norėjo, kad name būtų įrengtas bent jau tualetas, tačiau pagalbos jie nesulaukė.
Judėjimo negalią turinti 79-erių Aldona, gyvenanti antrame namo aukšte, guodėsi, kad teko "tualetą" įsirengti bute. Moteris labai sunkiai vaikšto, tad net ištuštinti nešiojamo tualeto talpyklos pati negali. Kiti naudojasi paprasčiausiais kibirais.
"Turiu samdyti, prašyti žmonių, kad jie išneštų. O kai pradeda lyti, vanduo nuolat bėga į butą, lubų tinkas net krinta ant galvos. Čia yra tragedija. Nors tualetas būtų žmoniškas. Praėjusiais metais atvažiavo giminės, jų vaikas vos į lauko tualeto skylę neįkrito, nes skylė iki pat durų. Prikrovėme lentų, tai jei ne tos lentos, vaikas būtų ir paskendęs toje duobėje. Renovacijos mums nereikia, tegu mums tik stogą ir kanalizaciją sutvarko", - širdgėlą liejo Aldona.
Iki šiolei žiemą vasarą gyventojams tenka eiti į maždaug už 70 metrų esantį lauko tualetą. Lauko tupykloje įrengtos dvi pertvaros. Ant vienų durų - spyna, kitos nė neužsidaro, nes dalis sienos išgriuvusi. Takelis lauko tualeto link - negrįstas, tad vos palijus, pasnigus ar tirpstant sniegui bristi tenka per purvą. Negana to, aplink tupyklą prižėlę nemažai samanų, kurios permirkusios, realiausia, iš išvietės pratekančiais skysčiais. Ant jų pamėtyta keletas plytgalių ir lentelių, kuriomis "saugiau" pasiekti išvietę... Apšvietimo, žinoma, nėra.
Pasak 81-erių Nijolės, anksčiau buvo kreiptasi ir į miesto merą, ir į Savivaldybę.
"Iš pradžių sakė, kad projektą padarys, bet paskui pasakė, kad nėra galimybių. Taip ir gyvenam", - stebėjosi klaipėdietė.
Moterys pasakojo, kad pirmame aukšte gyvenančio kaimyno Romo bute prastos būklės kanalizacija nuolat pratrūksta ir dėl to grindys bei ant jų stovintys mediniai baldai tiesiog pūna. Butas, pasak kaimynių, yra apdraustas, tačiau draudimo bendrovė esą jau atsisako mokėti išmokas.
Gyventojos tikino, kad jau nebesuskaičiuoja, kiek kartų per mėnesį tenka kviesti avarinę tarnybą dėl daug problemų keliančios kanalizacijos, taip pat "žaibuoja" ir elektros instaliacija.
"Namą galima tik subombarduoti, jis jau taip pasenęs. O gyventojus susodinti į valtį, išvežti į jūrą ir išversti", - makabriškai juokavo Tilžės g. 48A namo gyventojos.
Be to, moterys minėjo, kad sulaukiama spaudimo parduoti butus, nes esą senukams išsimokėti už siūlomą renovaciją bus per sunku. Gyventojai tikina, kad nuolat klausimų apie turto pardavimą sulaukia iš Savivaldybei priklausančiuose namo butuose gyvenančių asmenų.
Tualeto nepaminėjo
Šių metų sausio pabaigoje Savivaldybės administracijos Statinių priežiūros poskyrio specialistė ir administratoriaus atstovai apžiūrėjo namą ir surašė techninės priežiūros patikrinimo aktą. Jame nurodoma, kad yra nemažai trūkumų.
"Pastato išorinių sienų tinkas sutrūkinėjęs, atsisluoksniavęs, nutrupėjęs, nuo drėgmės patamsėjęs. Rytinėje ir vakarinėje pastato pusėse dideli tinko plotai ištrupėję, matomas atsivėręs plytų mūras, ištrupėjusi plytas rišančioji medžiaga, plytos nutrupėjusios. Dalis pastato išorinių sienų tinko rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje pusėse, ties pirmu aukštu, yra suremontuota. Pastato stogas dengtas asbestcemenčio lakštais. Lakštai susidėvėję, išsikilnoję, sutrūkinėję, apsamanoję. Stogo medinis karnizas sutrūnijęs, pastato rytinėje ir pietinėje pusėse vietomis visiškai sunykęs. Stogo latakai ir lietvamzdžiai susidėvėję, pažeisti rūdžių, deformuoti, nesandarūs, kaminų tinkas nutrupėjęs, matomas atsivėręs irstantis plytų mūras, ištrupėjusi plytas rišančioji medžiaga, plytos apirusios", - konstatuojama patikrinimo akte.
Nurodoma, kad iki šių metų pabaigos turi būti atliktas stogo dangos, stogo latakų, lietvamzdžių, karnizo ir kaminų remontas, o iki 2018 m. pabaigos reikia organizuoti ir atlikti išorinių sienų tinko remontą.
Tačiau apie inžinerines sistemas šiame akte neužsiminta.
Tikrino tik išorę
Apžiūrą atlikusi Statinių priežiūros poskyrio vyr. specialistė Loreta Granovienė "Vakarų ekspresui" sakė, kad minėto namo apžiūra buvo planinė, o tikslas buvo įvertinti konstrukcijų būklę.
"Paprastai inžinerinių sistemų mes nelabai žiūrime ir aprašinėjame. Žiūrime laikančiąsias konstrukcijas ir fasadus. Tikrinau fasadą ir stogą. Avarinę būklę gali pripažinti tik ekspertai. Mes tik apžiūrime vizualiai ir konstatuojame, ką matome", - sakė L. Granovienė.
Pasak jos, gyventojai, pageidaudami name turėti tualetą, turėtų kreiptis į administratorių.
"Jeigu tik yra kur pajungti, galima daryti projektus ir įvesti. Reikia gyventojams su administratoriumi kalbėtis, kokie yra norai ir galimybės. Viskas priklauso nuo gyventojų", - sakė L. Granovienė.
Senamiesčio zona
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyresnioji specialistė Vilma Norvaišienė teigė, kad šis pastatas nėra įrašytas į kultūros vertybių registrą, bet dar patenka į Klaipėdos senamiesčio zoną.
"Galima jį tvarkyti. Net paveldiniuose objektuose tualetai yra įrengiami. Čia yra absurdas. Yra parengiami, suderinami projektai ir viskas padaroma, sutvarkomi net į paveldo registrą įtraukti objektai", - situacija stebėjosi pašnekovė.
Ji svarstė, kad jeigu gyventojai parodys iniciatyvą, o namo administratorius kreipsis su projektu, tai paveldosaugininkai tikrai neturėtų stabdyti tualeto įrengimo darbų.
"Be projektų miesto centre nieko nepadarysi. Reikia paruošti projektą, Savivaldybė turėtų išduoti leidimą. Manau, ten viskas puikiai susitvarkys, tegul tik judina viską administratoriai", - sakė V. Norvaišienė.
Sprendžia gyventojai
Su šio namo gyventojais telefonu yra kalbėjęs Savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vyriausiasis specialistas Skirmantas Adašiūnas. Jis prisiminė, kad gyventojai skundėsi dėl tualeto.
"Jie šiek tiek konsultavosi. Bet esminis dalykas yra tai, kad niekas kitas, tik patys bendraturčiai gali nuspręsti, daryti kokį nors projektą ar ne. Tačiau projektas kainuoja. Kitas dalykas - kur įrengti tai, ką yra sugalvota daryti? Pasiskirti, numatyti vietą, kur tai bus įrengiama, gali tik patys bendraturčiai, niekas kitas - ne administratorius, ne Savivaldybė, ne dar kažkas", - kalbėjo S. Adašiūnas.
Jo teigimu, gyventojai, norintys name įsirengti tualetą, gali tam paskirti savo nuosavybės teise turimą turto dalį arba tai daryti bendrojo naudojimo patalpose, jeigu tokios yra.
"Reikia išsiaiškinti, ar išvis yra techninė galimybė ten įrengti tuos tualetus, - pabrėžė S. Adašiūnas. - Šituos dalykus jie tik patys gali nuspręsti pasidaryti. Mano nuomone, reikia priimti sprendimą, pasiryžti mokėti pinigus ir pasidaryti."
Pasak S. Adašiūno, namo modernizacija yra skirta energiją taupančioms priemonėms įdiegti, o sanitarinio mazgo ar apskritai kokių nors naujų patalpų įrengimas su tuo nesiderina ir tam parama neskiriama.
Rašyti komentarą