Kopų tvirtinimo metodai ir vėl stebina žmones

Klaipėdiečius ir toliau stebina jų akiai neįprasta metodika pajūryje tvirtinamos kopos.

Vakar Pirmojoje Melnragėje ant kopų pamatę besisukinėjantį nedidelį vikšrinį traktoriuką, praeiviai nustėro. Dar labiau juos nustebino faktas, kad jis ant kopos užrioglintas turint kilnų tikslą - sutvirtinti kopas.

"Man toks kopų tvirtinimo būdas - lyg migrenos gydymas nupjaunant galvą", - piktinosi darkoma gamta vienas klaipėdietis.

Ant kopos plušėję darbininkai kasė į smėlį storus medinius polius, tad žmonės pradėjo svarstyti - galbūt ant kopos sugalvota suręsti statinį?

"Gerai, kad tokius akylus sargus turime, viską pamato", - išgirdęs, kad žmonės nerimauja dėl Melnragėje neva darkomos kopos, replikavo biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas Virginijus Urbonas.

Pasak jo, iš tiesų vakar kopą buvo bandyta sutvirtinti gal kiek rečiau naudojamu metodu - įkasant medinius polius. Tam prireikė ir technikos, kad būtų išgręžtos skylės poliams įkasti.

"Tiesiog ta kopa vis nuslenka ir nuslenka. Turime su ja daug vargo. Vis veždavome smėlį, bet tai padėdavo tik trumpam, todėl dabar įgręžėme šešis medinius polius. Tikimės, kad kopa daugiau nebeslinks", - pasakojo V. Urbonas.

"Klaipėdos paplūdimių" vadovas tikino, kad technika gamtai jokios žalos nepadarė. Esą ant smėlio buvo paklotos lentos, kad važiuodamas traktoriukas nekenktų gamtai.

"Be to, ir tas traktoriukas nedidelis - specialiai tinkantis darbams tokioje vietoje", - sakė V. Urbonas.

Polių gręžimas į smėlį - ne itin dažnai Klaipėdoje taikomas kopų tvirtinimo būdas, tad kol kas nežinoma, ar jis pasitvirtins. Dažniau pinamos žabtvorės arba klojami šakų klojiniai.

"Pagyvensim - pamatysim, ar šis metodas tinkamas. Juk negalėjome specialiai dėl vienos kopos atlikti galimybių studiją. Jei taip elgtumėmės, jau seniai visos kopos būtų nuslinkusios", - kalbėjo "Klaipėdos paplūdimių" vadovas.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šią vasarą poilsiautojus trikdė ir kitas kopų tvirtinimo metodas - tiesiog ant smėlio išguldyti šakų klojiniai. Žmonės skundėsi, esą dėl to kopose labai sumažėjo vietų, kur būtų galima ant smėliuko pagulėti ir pasideginti.

"Tegul žmonės džiaugiasi, kad pagaliau kažkas daroma, nes kopų situacija žemyninėje dalyje tragiška. Praktiškai čia pajūrio kopų iš viso nebėra. Visu nepriklausomybės laikotarpiu joms nebuvo tinkamos priežiūros", - tuomet ragino žmones neieškoti priekabių kopų tvirtinimo darbus atlikusios Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Algimantas Baranauskas.

Urėdijos atstovai sako suprantantys, kad poilsiaujantiems pajūryje būdavo patogiau, kai iš vytelių būdavo išpinamos tvorelės, tačiau dabar esą reikėjo kopas gelbėti nedelsiant, tad neliko nieko kita, kaip užkloti pustomą smėlį šakų sluoksniu. Ateityje esą dar reikėtų pasodinti ilgašaknių žolių, kad smėlį būtų galima sulaikyti maksimaliai.