Kopų apželdinimo pionieriaus paminklas apžėlė

Tiesa, bent kol kas nesiruošiama imtis iniciatyvos, kad šis 1936 metais statytas akmeninis obeliskas būtų paskelbtas istorinio paveldo objektu.

L. Hagenas ne tik moksliškai pagrindė ir susistemino kopų sutvirtinimą augmenija, formuojant kopagūbrius, bet ir pats vadovavo įgyvendinant savo idėjas šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje.

Tad 1936 m. Klaipėdos krašto gyventojai šiai iškiliai asmenybei atminti pastatė kuklų akmeninį obeliską, kurio priekinėje pusėje vokiečių kalba užrašyta "Hagen's Hoh" (Hageno kalnas), o kitoje pusėje vokiečių ir lietuvių kalbomis iškalti žodžiai "Liudviko Hageno, kopų apželdinimo vadovo atminimui".

Nors paminklas yra judrioje vietoje, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako, jį baigia užgožti krūmai.

Praėjusį rudenį šią problemą dienraštyje "Vakarų ekspresas" kėlė skaitytojas Romualdas Beniušis.

"Labiausiai stebina tai, kad šis paminklas iki šiol neatkreipė nei Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos, nei kultūros paveldo specialistų dėmesio. Juk dabar - ne sovietmetis ir paminklo slėpti krūmuose, kad nebūtų sunaikintas, nebereikia", - rašė R. Beniušis.

Praėjo daugiau nei pusmetis, bet tinkamos reakcijos kol kas nesulaukta.

Laukia, kol iškils grėsmė

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko žiniomis, šis objektas nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

"Įvairūs paminkliukai, miesto riboženkliai, akmenys su ženklais yra pakankamai įdomūs ir juos įtraukti į registrą būtų tikslinga. Tačiau tam, kad tai būtų padaryta, reikėtų surinkti istorinę medžiagą ir nustatyti paminklo vertę.

Čia kaip ir su istoriniais statiniais. Mažosios Lietuvos teritorijoje yra daug pastatų, kurie statyti prieš šimtą ir daugiau metų, bet ne kiekvieną iš jų tikslinga įtraukti į registrą. Nulemia tam tikri kriterijai - unikalumas, istorinė vertė", - pasakojo L. Kavaliauskas.

Jis priminė, kad teritorija, kurioje stovi L. Hageno paminklas, turi du šeimininkus - KNNP direkciją ir Klaipėdos miesto savivaldybę, tad esą kuri nors valstybinė įstaiga ir galėtų inicijuoti, kad paminklas būtų įtrauktas į registrą.

"Dažniausiai suklūstama, kai iškyla kokia nors grėsmė objektui", - šypsojosi L. Kavaliauskas.

Minimaliai sutvarkys

"Žinome tą problemą ir artimiausiu metu būtinai sutvarkysime. Negaliu konkretizuoti, kas bus padaryta, bet minimaliai sutvarkysime dar šią vasarą. Kad būtų matomas, kad būtų galima prieiti, paskaityti, kas parašyta ant paminklo.

Smiltynės girininkijoje dirba tik du žmonės - kiek spėjame, tiek padarome. Tokių įvairių objektėlių skaičiuojame per 70 - tai suoliukas, tai dar kas nors stovi. Visus juos esu susirašiusi. Dabar žiūrime, iš kur gauti lėšų ir kaip juos tvarkyti. L. Hageno paminklas - pirmas sąraše", - "Vakarų ekspresui" pažadėjo KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.

Ji neatmetė galimybės kada nors imtis iniciatyvos, kad šis paminklas būtų įtrauktas ir į kultūros vertybių registrą.

"Juk tai būtų tarsi savotiška reklama vietovei", - svarstė A. Feser.

L. Kavaliauskas priminė, jog ant Hageno kalno yra ir daugiau vertingų objektų - tai ir išlikusių II pasaulinio karo apkasų, bunkerių, taip pat siaurojo geležinkelio liekanos.

"Vieta gana įdomi. Tiek L. Hageno paminklas, tiek II pasaulinio karo reliktai galėtų būti ne tik sutvarkyti, bet ir eksponuojami, įrengta informacinė lenta. Bet iniciatyvą turėtų rodyti šeimininkai", - pabrėžė paveldosaugininkas.