Konsulo svajonė - glaudus lietuvių ir rusų tautų bendradarbiavimas
Gavęs paskyrimą į Klaipėdą, nors joje iki tol nebuvo lankęsis, Aleksandras Gračiovas nerimo nejautė. Priešingai, jam buvo įdomu. Prieš tai jis buvo dirbęs tik stambiose ambasadose - Sirijoje, paskui 10 metų, t. y. dvi kadencijas, stambiausioje Rusijos ambasadoje Vašingtone (JAV), vėliau - Egipte. Visur jis kuravo Artimųjų Rytų klausimus.
Kiek metų jūs jau dirbate diplomatinį darbą?
Praktiškai visą savo profesinį gyvenimą. 1982 metais baigiau Maskvos valstybinį tarptautinių ryšių institutą ir visą tą laiką dirbu tik Užsienio reikalų ministerijoje - arba centriniame ministerijos aparate, arba užsienyje - tai Afrikoje, tai Amerikoje, tai Azijoje. Mano penktoji ilgalaikė komandiruotė - į Klaipėdą. Atvykau su žmona Irina pernai liepą.
Kokie jūsų įspūdžiai Lietuvoje?
Labai mėgstu gamtą. O ji pas jus puiki ir vasarą, ir žiemą. Mane džiugina peizažai, žaluma, miškai. Dažnai išeinu iš namų pasivaikščioti, nesu namisėda. Turiu kelis savo mėgstamiausius parkus. Gamta suartina šalis ir tautas. Lietuva klimato atžvilgiu prilygsta Šiaurės Vakarų Rusijai, tik jis gal kiek švelnesnis. Palyginti su Artimųjų Rytų dykumų peizažais, čia širdis džiaugiasi žiūrint į miškus. Lietuvoje žmonės saugo savo gamtą.
Kaip vertinate mūsų šalies ekonominį vystymąsi?
Dirbu uostamiestyje ir matau, kad Klaipėdos miestas ir uostas įdeda esminį indėlį į jūsų šalies ekonomikos vystymąsi. Vienas iš mano uždavinių - padėti vystyti visapusiškus ryšius ir ekonomikos srityje, turiu omenyje ir krovinių srautus per jūsų uostą. Deja, mūsų šaliai įvestos sankcijos, o Lietuva tiesiogiai dalyvauja šiame procese. Mes įvedėme kontrsankcijas, ėmėmės atsakomųjų veiksmų. Be abejo, visa tai turėjo įtakos. Pernai prekių apyvarta tarp Rusijos ir Lietuvos sumažėjo 40 procentų. Jau antri metai iš eilės prekių apyvarta krenta. Su kitomis Europos šalimis kaimyniniai, ekonominiai santykiai irgi klostosi ne per geriausiai, patiriame krizę. Tai daro neigiamą poveikį ir jūsų, ir mūsų ekonomikai. Todėl generalinis konsulatas Klaipėdoje, vadovaujamas ambasados, stengiasi surasti kokių nors papildomų galimybių plėtoti mūsų santykius ten, kur įmanoma, nepaisant sankcijų.
Klaipėdoje gyvena daug rusakalbių žmonių. Ar jie kreipiasi prašydami kokios nors pagalbos?
Rusakalbių bendruomenė Klaipėdoje gana didelė - apie 50 tūkstančių žmonių. Rusijos pilietybę turinčiųjų yra apie 4 tūkstančiai. Vienas iš konsulato uždavinių - sudaryti jiems kokių nors papildomų galimybių. Mes remiame masinius kultūrinius renginius, koncertus. Per savaitę man kartais tenka aplankyti net keturis kultūrinius renginius. Ir į konsulatą mes kviečiame visuomenės atstovus, ir lietuvius taip pat, kad susipažintų su Rusijos kultūra. Prieš Kalėdas konsulate koncertavo choras, kuris dainavo ir rusų, ir lietuvių dainas.
Yra tam tikrų bendro pobūdžio problemų, iškilusių visiems vietiniams gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jis lietuvis, ar rusas. Tai socialinės problemos, susijusios su amžiumi. Žmonės nerimauja, kaip jiems reikės išgyventi iš 200 eurų pensijos. Į konsulatą ateina pensininkai, invalidai, prašo nemokamai išduoti vizą, atleisti nuo kokių nors mokesčių. Ir mes jiems padedame.
Didžioji dalis mūsų tėvynainių turi Lietuvos pilietybę. Žinoma, jie stengiasi išlaikyti savo kultūrą. Daugelis jų siunčia mokytis savo vaikus į Rusiją. Jiems yra skiriamos stipendijos.
Kokia jūsų nuomonė apie klaipėdiečius?
Klaipėdiečiai labai malonūs ir svetingi žmonės. Labai dažnai einu į turgų, bendrauju su prekeiviais, jie, žinoma, nežino, kad aš - Rusijos generalinis konsulas, jiems esu eilinis pirkėjas. Mėgstu su jais pakalbėti. Turguje dažniausiai sutinki vyresnės kartos atstovus. Jie gerai moka rusų kalbą ir iškart pereina prie jos. Tą patį galiu pasakyti ir apie miesto Tarybos narius. Dažnai susitinku su miesto meru Vytautu Grubliausku. Aktyviai bendrauju ir su jūsų miesto verslininkais.
Kokia Jūsų, kaip Rusijos generalinio konsulo Klaipėdoje, svajonė, ką norėtumėte nuveikti artimiausiu metu?
Man norėtųsi, kad tie niūrūs puslapiai mūsų istorijoje būtų kaip galima greičiau perversti, kad mes neieškotume negatyvių dalykų, o siektumėme šviesios, konstruktyvios perspektyvos. Mūsų tautos istoriškai gyveno kartu, kovojo su mongolais ir totoriais. O dabar jaunimas nesupranta, kad reikia mokytis kaimynų kalbos, juk Kaliningrado sritis yra vos už 50 kilometrų nuo Klaipėdos. Todėl mano svajonė, kad mūsų tautos glaudžiau bendrautų, kad mes neatitoltume, o aktyviau bendrautume, stiprintume abipusiai naudingus santykius.
Rašyti komentarą