Komisija Klaipėdoje rado per daug plačių gatvių

Komisija Klaipėdoje rado per daug plačių gatvių

Avaringos vietos ir ruožai uostamiesčio gatvėse - neatsitiktinis dalykas. Tą konstatavo praėjusią savaitę Klaipėdos gatves ir sankryžas apžiūrėjusi speciali ekspertų komisija iš Vilniaus. Tiesa, jei jų siūlymai bus įgyvendinti, panašu, nesidžiaugs nei vairuotojai, nei pėstieji.

Premjero įsakymu sudaryta Susisiekimo ministerijos (SM), Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei Kelių ir transporto tyrimo instituto atstovų darbo grupė savo vizito pastebėjimus jau pildo protokole, kuris kitą savaitę turėtų pasiekti Klaipėdos savivaldybę.

"Vakarų ekspreso" duomenimis, rekomendacijų, ką ir kur keisti, bus daug.

"Apie tai, kad yra kokios nors problemos, pasako avaringos vietos - vadinamosios juodosios dėmės. Aišku, kartais būna taip, kad eismo nelaimės ten įvyksta atsitiktinai, tačiau dažniausiai juodosios dėmės atsiranda ne todėl, kad vairuotojai padaro avarijas, o todėl, kad ten yra susidariusi sistema, sukurianti priežastis toms avarijoms.

Ir Klaipėdos atveju kone visas 53 mieste užfiksuotas juodąsias dėmes galima pavadinti dėsningumu. Visose tose vietose pastebėti akivaizdūs infrastruktūros trūkumai. Juos ir rekomenduosime miestui taisyti", - dienraščiui sakė SM Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Jis priminė, kad prieš porą metų panaši komisija jau tikrino uostamiesčio perėjas. Tada Savivaldybei buvo įteiktas platus sąrašas, kurias jų reikėtų patobulinti, kurias apskritai naikinti. V. Pumpučio teigimu, dabar konstatuota, kad daugumoje tų perėjų nieko nepadaryta arba padaryta ne taip, kaip reikėtų.

Dar vienas dalykas, kuris užkliuvo darbo grupei - esą Klaipėdoje yra per daug gatvių, kurios "pritaikytos per greitai važinėti".

"Kalbama ne tik apie tas gatves, kuriose yra didesnis maksimalus leistinas greitis. Klaipėdoje yra nemažai A ir B kategorijos gatvių su trimis eismo juostomis viena kryptimi, ir tos trys eismo juostos vairuotojams leidžia viršyti greitį. Ar tikrai ten reikia tiek eismo juostų? Pastebėjome, jog dažnai vidutinis greitis yra 70 ar net 80 km/h, nors tose gatvėse dar yra ir pėsčiųjų perėjų", - aiškino skyriaus vedėjas.

Be to, pasak ministerijos atstovo, komisijai nerimą sukėlė miesto planai panaikinti žiedinę Šilutės plento ir Tilžės gatvės sankryžą.

"Daroma visiškai atvirkščiai nei Europoje. Ten, siekiant užtikrinti eismo saugumą, einama priešingu keliu - vietoje šviesoforais reguliuojamų sankryžų įrengiamos žiedinės, nes tik tokios gali užtikrinti eismo saugumą.

Aišku, būtinos tam tikros sąlygos - žiedas turi būti optimalaus diametro, reikia ir atskirų eismo juostų posūkiams į dešinę. O jei vietoje Sendvario žiedo bus įrengta šviesoforais reguliuojama sankryža, avarijų čia tik padaugės - sankryžos plotas bus didelis, kartu didelė ir avarijų tikimybė", - teigė SM darbuotojas.

V. Pumpučio teigimu, pastaba apie Sendvario žiedą taip pat bus įrašyta į minėtą protokolą. Jį uostamiesčio Savivaldybė turėtų gauti ateinančią savaitę.

"Kokios šio protokolo galios? Na, jis yra rekomendacinis, ir, jei tų rekomendacijų nebus laikomasi, mes nubausti jokio miesto negalime. Tą galės padaryti žmonės per savivaldybių rinkimus", - teigė V. Pumputis.

Tačiau patys gyventojai nėra patenkinti, kad vietos valdininkai klauso panašių rekomendacijų, - "Vakarų ekspresas" jam priminė miestiečių reakciją į kone 30 Klaipėdoje panaikintų perėjų.

"Reikia suprasti - jei vienur ar kitur perėja nėra saugi, jos ten tiesiog negali būti. Žmonės turi suvokti, kad tai - jų pačių labui", - aiškino ministerijos atstovas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder