Kodėl turistai iš Molėtų, Alytaus, Garliavos ar Pasvalio turėtų atvykti į Klaipėdą?

"Atraskite pasaulį Lietuvoje" - taip keliautojus sutikti šiemet neįprasto turistinio sezono pradžią ragina nacionalinė turizmo skatinimo agentūra "Keliauk Lietuvoje".

Išskirta 10 vietų, kurios prilygintos tokioms pasaulio turizmo vietovėms kaip Pompėja, Monakas, Olandija, Šveicarija, Stounhedžas, Monmartras ir kt.

Į šį sąrašą įtrauktos ir dvi Vakarų Lietuvos regiono vietovės - Lietuvos Venecija pavadintas Mingės kaimas, o Oginskių dvaras Plungėje su antikinėmis skulptūromis ant stogo ir vienu didžiausių parkų prilygintas Versaliui.

Klaipėda taip pat kažkada lygiavosi į Amsterdamą ir Naująjį Orleaną, tačiau šiame sąraše jos nėra. Kuo pajūrio ir šalies kontekste šiandien išsiskiria ir traukia turistus Klaipėdos miestas?

Įvairiapusiškas miestas

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros Produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, kalbėdama apie Klaipėdą, pažymėjo jos įvairiapusiškumą. "Klaipėdoje puikiai galima derinti laiką pajūryje, aktyvų laisvalaikį, pasivaikščiojimus senamiestyje ir gerą maistą Klaipėdos restoranuose", - mano pašnekovė.

I. Trakimaitės-Šeškuvienės nuomone, vienas svarbiausių Klaipėdos išskirtinumų yra jos senamiestis su kitiems Lietuvos miestams nebūdinga fachverko architektūra ir savita istorija.

"Be to, Klaipėda - didžiausias jūrų uostas šalyje, todėl miesto erdvės yra unikalios - čia galima pavakarieniauti uosto prieplaukoje ar jachtų klube, gurkšnojant kavą stebėti plaukiančius laivus.

Uostamiestis yra ypatingas gastroturistams ir dar vienu aspektu - čia galima paragauti šviežios, ką tik žvejų pagautos žuvies ir kitų jūros gėrybių.

Klaipėdoje gausu puikių restoranų, užeigų ir kavinukių gražiausiose miesto vietose", - dėstė vilnietė.

Anot pašnekovės, Klaipėdoje esantys Mėlynosios vėliavos paplūdimiai niekuo nenusileidžia pajūrio kurortams.

"Norintiems išlaikyti socialinę distanciją, Melnragės ir Smiltynės paplūdimiai - tobulas sprendimas.

Jie pasižymi puikia infrastruktūra - čia galima rasti dviračių parkavimo vietas, vaikų žaidimo, futbolo ar tinklinio aikšteles ir net stoteles mobiliesiems telefonams įkrauti", - akcentavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Anot pašnekovės, labai tikėtina, kad Lietuvos kurortai šiais metais gali būti perpildyti, tad erdvi Klaipėda yra puiki alternatyva tapti vasaros atostogų kryptimi Lietuvos gyventojams ir taip užpildyti užsienio turistų trūkumą pajutusius viešbučius ir svečių namus.

"Apgyvendinimo įstaigos savo ruožtu turėtų apgalvoti, kaip pritraukti daugiau svečių - taikyti įvairias akcijas, siūlyti svečiams gastronomines patirtis ir kitas papildomas paslaugas", - svarstė Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros Produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Kurortų nenukonkuruosime?

"Esame per maži, kad mūsų priemonės ką nors pakeistų. Mažinsime savo kaštus ir žiūrėsime, ką Dievas duos.

70 proc. mūsų viešbučio klientų yra užsieniečiai. Jeigu užsieniečiai negalės atvykti, jokios reklamos priemonės nebus veiksmingos.

Man atrodo, kad šiemet Klaipėdoje bus labai liūdna.

Lietuviai, kurie važiuoja atostogauti į pajūrį, renkasi Palangą ir Neringą, ne Klaipėdą.

Jau pastarųjų šiltų savaitgalių statistika tai rodo: visi važiuoja į kurortus, nes miręs miestas niekam nėra įdomus.

Mirusiame mieste baisu išeiti į gatvę, nes nėra žmonių.

"Klaipėda nieko nedarė prieš krizę, kad pritrauktų turistus. Nieko nedaro ir dabar, o vasarą galėsime daryti dirbtinį kvėpavimą numirėliui. Po vasaros ateis rugsėjis ir prasidės liūdesys, kuris tęsis iki gegužės.

Kaip ir kiekvienais metais... Tik šiemet tas liūdesys gali būti dar liūdnesnis nei anksčiau", - sarkastiškai kritikavo uostamiestį viešbučio "Michaelson Boutique Hotel" vadovas Gintautas Bertašius.

Gintautas Bertašius.

Pašnekovas pateikė Vilniaus pavyzdį. "Buvo leista kavinėms statyti stalus ir miestas iš karto atgijo.

Klaipėdos meras pašūkaliojo, kad irgi taip galėtų padaryti. O ką padarė? Nieko. Renka mokesčius. Mes štai pasiėmėme lauko kavinės leidimą, bandysime kitą penktadienį atsidaryti.

Susimokėjome už leidimą 300 Eur. Gal ir nedidelė suma už visą vasarą, tačiau šiuo metu, kai veikla sustabdyta, skaičiuojame kiekvieną centą ir ši suma jau galėtų būti kažkam alga.

Jokių nuolaidų ar atidėjimų nei už elektrą, nei už vandenį taip pat niekas nedalija. Jokios realios pagalbos iš miesto pusės verslui nėra", - nusivylimo neslėpė viešbučio savininkas.

Pasak G. Bertašiaus, Klaipėda turėtų kardinaliai keisti požiūrį į turizmą. "Jokios kosmetinės priemonės neišgelbės.

Galime susigalvoti silkės galvos kepimo šventę. Suvažiuos 300 žmonių, pastovės prie puodo vieną savaitgalį. Kas iš to?

Reikia galvoti, kaip atsivežti, susigrąžinti turistų srautus į miestą. Tam reikia kardinalių sprendimų - keisti Klaipėdos turizmo koncepciją, suvokti, kad turizmas yra verslo sritis, kuriai būtina skirti dėmesio, investuoti, kurti tam tikrą politiką, koncepciją ir ją įgyvendinti.

Dabar gi sukurta "Mėlynojo proveržio" strategija, pagal kurią Klaipėda yra uostas, pramonės ir verslo centras, o ne turistinis miestas. Kaip ši strategija įgyvendinama, kur tas proveržis?" - retoriškai klausė G. Bertašius.

Visą straipsnį skaitykite savaitraštyje "Savaitės ekspresas", kurį galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos, arba įsigyti prekybos centruose visą savaitę - nuo penktadienio iki ketvirtadienio.

Savaitraštyje rasite ir daugiau aktualių temų. Rubrikoje "O kaip daryčiau aš?" žinomų klaipėdiečių klausėme nuomonės apie Skulptūrų parko tvarkymo planus. Šios unikalios uostamiesčio vietos sutvarkymo projektą ketinama įgyvendinti iki 2022 metų pabaigos. Darbus norima pradėti dar šiemet.

Projektas klaipėdiečius tarsi padalijo į dvi stovyklas. Daugiausia diskusijų kelia ketinimas iškirsti 504 iš 1 198 parke augančių medžių.

Ne vienam bus įdomu paskaityti, kodėl Klaipėdoje nelieka meno galerijos "Pėda" ir kodėl menininkai Eugenija ir Vytautas Karčiauskai palieka Klaipėdą ir išvyksta gyventi į Vilnių.

Sporto mėgėjams - išskirtinis Čikagoje gyvenančio mūsų tautiečio Aurimo Matulevičiaus pasakojimas. Lietuvos pajūryje vaikystės vasaras leidęs ir Klaipėdos universitete mokslus baigęs Aurimas Matulevičius jau du dešimtmečius už Atlanto yra tikras savo gimtosios šalies ambasadorius, kurstantis tautiečių azartą krepšinio aikštelėje ir tiesiantis bendrystės tiltą tarp Lietuvos ir Čikagos.

43 metų krepšinio specialistas, padedamas savo brolio, žinomo Klaipėdos verslininko ir politiko Teisučio Matulevičiaus ir dar būrio krepšinio entuziastų, 2003 metais įkūrė Čikagos lietuvių krepšinio lygą (ČLKL) ir ją sėkmingai plėtoja iki šiol.

Čikagoje, kuri vadinama Amerikos lietuvių sostine, oranžinio kamuolio aistruoliams A. Matulevičius yra puikiai pažįstamas žmogus. Jis čia lietuviams užkūrė sporto emocijomis pagardintą gyvenimą - yra ne tik minėtos ČLKL įkūrėjas, prezidentas, bet ir Čikagoje veikiančioje "Lituanicos" akademijoje moko jaunimą krepšinio paslapčių, o vasaromis Amerikoje organizuoja krepšinio stovyklas.

Savaitraštyje rasite interviu ir su talentingąja balerina Kira Tykhonova. Kijevo baleto mokyklos absolventė devyniolikmetė K. Tykhonova praėjusiais metais sėkmingai įsiliejo į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę ir jau spėjo joje sukurti nemažai solinių vaidmenų bei pelnyti "Metų artistės" nominaciją teatro įsteigtuose apdovanojimuose "Pagauk bangą".

Priede "Kultūros uostas" tradiciškai rasite senųjų Klaipėdos kapinių istorijas ir naują žurnalistės Gražinos Juodytės "Akvarelių" pasakojimą. Beje, dabar landžiojama po Herkaus Manto g. 2-ąjį namą, kur ilgą laiką veikė ir "Vakarų ekspreso" redakcija. Tad šį sykį, manome, bus įdomu paskaityti buvusios dienraščio žurnalistės Dalios Grikšaitės prisiminimus.

Ir dar daug įdomių istorijų, pasakojimų rasite naujame "Savaitės ekspreso" numeryje. O kartu su juo gausite ir specialų priedą "TV publika" su TV programa visai savaitei.

Naujojo "Savaitės ekspreso" ieškokite visose spaudos platinimo vietose.