Klasco

"Klasco" gali užginčyti nepatvirtintu metodu atliktus KU tyrimus

Ne pirmą kartą AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") kaltinama teršianti aplinką. Ji pateikia pranešimus spaudai apie įdiegtas priemones taršai mažinti, paneigia tyrimų rezultatus, tuo viskas ir baigiasi. Klausėme Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) prie Aplinkos ministerijos Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės, ar agentūra turi nors kokių nors priemonių šiai kaltinimų ir teisinimųsi istorijai užbaigti.

"Vakarų ekspresas" ne kartą rašė ir apie nuolatinius uostamiesčio gyventojų skundus dėl oro taršos metalo dulkėmis, apie juodas jų palanges. Penktadienį rašė ir apie tai, kad šiomis dienomis Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimo instituto mokslininkai pateikė septynis mėnesius trukusių aplinkos oro tyrimų rezultatus, duomenis apie kietųjų dalelių kiekį, sudėtį ir kilmę, išeinančių iš "Klasco" teritorijos, esančios centrinėje miesto dalyje. Jų išvada - būtent iš šios bendrovės, atviruoju būdu kraunančios geležies rūdą, sklinda geležies dalelės, jos ir nusėda ant gyventojų palangių.

KU mokslininkai tyrimui naudojo Lietuvoje naują, bet pažangiose Vakarų Europos bei Azijos šalyse jau taikomą metodiką, leidžiančią efektyviai identifikuoti oro taršos kietosiomis dalelėmis mastą ir kt.

AAA, remdamasi šio tyrimo rezultatais, atliko oro kokybės vertinimą modeliavimo būdu "Klasco" aplinkoje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje. Jis rodo, jog didžiausios taršos poveikio zona apima 600 metrų atstumą nuo taršos šaltinio ir siekia nedidelę dalį gyvenamosios teritorijos.

AAA pozicija

"Atliktas tyrimas, palyginus krovinio ir ant gaudyklių nusėdusių dalelių sudėtį, parodė akivaizdų faktą, kad dalelių sudėtis didžiąja dalimi sutampa su krovinio. KU tyrimas buvo atliktas ir didesnėje miesto dalyje. Taške Gulbių g., netoli "Klasco", Vitės mikrorajone geležies kiekis dalelėse gerokai skiriasi nuo kitose miesto vietose užfiksuotų dalelių. Mūsų požiūriu, tai akivaizdus faktas, kas yra teršėjas ir kas kelia problemą", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Bimbaitė.

Jos teigimu, mėginių tyrimo metodai jau patvirtinti, akredituoti ir naudojami visoje Europoje, tačiau KU pasirinktas mėginių paėmimo metodas yra naujas, jo dar nėra Lietuvos teisės aktuose.

Mėginių paėmimo metodas labai paprastas: tos dulkės, kurios sklinda iš taršos šaltinio ir nusėda ant gaudyklių, tiriamos laboratorijoje tam tikrais metodais.

"Klasco" gali prieštarauti todėl, kad metodas neturi teisinio pagrindimo. Jau prasidėjo dar neoficialus pokalbis su Aplinkos ministerija, mes stengsimės įteisinti šitą metodą ir naudoti jį ir kitų įmonių taršai įrodyti", - kalbėjo AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Paklausta, ar dabar, kai jau aiškus teršėjas, agentūra turi instrumentų jam suvaldyti, skirti baudas ar pan., ji atsakė: "Mes nesame kontroliuojanti institucija. Kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas. Bet mes skleisime šitą žinią, informuosime ir departamentą, ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. "Klasco" gali prieštarauti vien todėl, kad taikomas naujas metodas, bet mums, aplinkosaugininkams ir mokslininkams, problema yra aiški. Prasidėjo procesas, kuris vyksta jau apie 4 mėnesius. Buvo susitikta ir su "Klasco" atstovais ir pristatyti rezultatai. Oficialios jų reakcijos nesulaukėme. Spalio 30 d. buvo paskutinė diena, kai jos laukėme. Agentūros pozicija tokia, kad, kiek mums užteks galių, bandysime naują metodą reglamentuoti, kad jo nebūtų galima užginčyti. Tikiuosi, kad viskas galų gale išsispręs Klaipėdos gyventojų ir gamtosaugos naudai."

"Klasco" generalinis direktorius Vytautas Štumbergas į kalbas nesileido, sakydamas, kad yra parengęs pranešimą spaudai, kuris dar derinamas ir bus išsiųstas visiems žiniasklaidos atstovams.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder