Klaipėdos valdžia ragina nepanikuoti dėl pabėgėlių

"Jei politikai nepritars tokiai pabėgėlių integracijai - ir nepriimsime. Bet aš manau, kad čia nėra dėl ko panikuoti. Juk kalbame ne apie kelis šimtus pabėgėlių, o apie 20. Žmonės per daug įsiaudrinę dėl šio klausimo, nes tiesiog nežino virtuvės", - sakė vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Ji akcentavo, kad į uostamiestį atvykę pabėgėliai tikrai neužims socialinių būstų, ko labiausiai baiminamasi. Pasak valdžios atstovų, apie tai negali būti jokios kalbos, nes eilėje šiam būstui gauti laukia per 2,5 tūkst. klaipėdiečių. Esą pabėgėliams butai bus nuomojami iš to, kas siūloma rinkoje. Esą neturėtų kilti problemų ir dėl pabėgėlių vaikais perpildytų darželių, nes paprastai pabėgėlių moterys pačios juos augina iki mokyklos, o darželių prireikia vos vienam kitam.

Akcentuota ir tai, kad pabėgėlių integracija bus finansuojama ne iš miesto, o iš valstybės biudžeto. Taip pat tam gali būti panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos.

"Be to, akivaizdu, kad Lietuva nėra patraukli pabėgėliams ir jie čia nesiveržia", - be kita ko, akcentavo vicemerė.

Ji svarstė, kad galbūt kaip tik reikėtų Lietuvoje skatinti imigraciją ir šitaip spręsti kai kurių darbuotojų stygiaus klausimą. Esą Klaipėdoje šitokiu būdu galėtų būti sprendžiamas laivų suvirintojų deficitas.

Patirties turime

Klaipėda jau turi patirties, kaip dirbti su pabėgėliais, todėl esą atsakingų institucijų atstovų tai nė kiek negąsdina. Nuo 1997 m. uostamiestyje integracijos procese jau dalyvavo kone 90 pabėgėlių ir prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių.

"Tenka pripažinti, kad tai viena sunkesnių grupių, socialiniai darbuotojai darbą su pabėgėliais prilygina darbui su benamiais. Iš pradžių ir mums buvo šokas, reikėjo pažinti kitas religijas, kultūras. Pavyzdžiui, sutari su jais tikslų laiką, kada jiems ateiti, o jie pasirodo po dviejų dienų ir nesupranta, kodėl negali jų priimti. Laikas musulmoniškose šalyse vertinamas kitaip", - pasakojo Klaipėdos miesto socialinės paramos centro, kuriam priskirta funkcija vykdyti pabėgėlių integraciją, vadovė Diana Stankaitienė.

Klaipėdoje jau glaudėsi irakiečių, armėnų, čečėnų šeimos. Pastarųjų - daugiausia.

Šio centro darbuotojai tiesiog padeda jiems išsinuomoti būstą, koordinuoja nuomos ir mokesčių mokėjimą, jei reikia, padeda vaikams rasti vietas darželiuose ir mokyklose.

"Dažniausiai darželių nereikėdavo, nes vaikų būna ne vienas ir mamos pačios juos linkusios auginti. Vyresnieji vaikai lanko rusakalbes mokyklas. Vyrai paprastai įsidarbina laivų remonto įmonėse, parduotuvėse. Moterys - valytojomis, virėjomis", - pasakojo D. Stankaitienė.

Taip pat jie privalo mokytis lietuvių kalbos - yra finansuojama 100 valandų mokymų.

"Tačiau vargu ar mes per tiek valandų sugebėtume išmokti, pavyzdžiui, arabų kalbą. Švedijoje vietinės kalbos pabėgėliai mokosi visus metus", - pažymėjo D. Stankaitienė.

Beje, pasibaigus integracijos procesui, paprastai pabėgėliai Lietuvoje neužsilieka, o išvyksta į kitas, labiau ekonomiškai išsivysčiusias Europos šalis.

"Mano žiniomis, iš visų Klaipėdoje buvusių pabėgėlių Lietuvoje yra likęs gyventi tik vienas", - minėjo D. Stankaitienė.

Rinksis patys

Kol kas niekas tiksliai negali pasakyti, kada, kiek ir kokių pabėgėlių Klaipėda gali sulaukti artimiausiu metu. Esą dabar Rukloje esančiame Pabėgėlių priėmimo centre yra ukrainiečių, čečėnų, vietnamiečių, afganistaniečių ir keli sirai. Jie patys renkasi, į kurį iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų važiuoti.

"Viena ukrainiečių šeima jau domėjosi galimybe apsistoti Klaipėdoje. Abu sutuoktiniai turi aukštąjį išsilavinimą, bet sakė nebijantys ir sunkių darbų. Jau buvo atvažiavę pasižvalgyti", - pasakojo D. Stankaitienė.

Ji neslėpė, kad surasti nuomojamą būstą pabėgėliams Klaipėdoje nėra lengva. Pirmiausia dėl užkeltų nuomos kainų.

"Savivaldybės gali tik tarpininkauti"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras

Kad ir koks jautrus šis klausimas visai Europos Sąjungai ir Lietuvai, jis negali būti sprendžiamas socialinio būsto sąskaita. Manau, turi būti aiškiai įvardinta, kokią paramą gaus kiekvienas migrantas - kokį krepšelį tiek iš ES, tiek iš Vyriausybės. Savivalda galbūt galėtų tarpininkauti surinkdama duomenis apie nuomojamus būstus Klaipėdoje, kurie būtų įkandami pabėgėliams. Tai didele dalimi lems kiekvienos savivaldybės norą priimti tuos žmones. Vienas dalykas - noras juos priimti, bandyti integruoti į darbo rinką, visuomenę, o kitas - galimybės. Manau, dar reikia tobulinti teisinę bazę, šiandien skirtą daugiausiai tiems žmonėms, kurie turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Tačiau kaip būtų galima greitai įdarbinti, suteikti socialines garantijas pabėgėliams, nėra iki galo aišku.