Klaipėdos uostui dėlios maksimalios plėtros planą

Viešėdamas Klaipėdoje, kur buvo sutarta sukurti projekto koordinacinę grupę, koordinuosiančią su Klaipėdos uosto plėtra, įskaitant išorinį uostą, susijusius klausimus, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis suskubo nuraminti gyventojus, kad į valstybės reikmėms paimamą turtą bus stengiamasi atlyginti deramai.

„Sprendžiant šią problemą buvo sutarta į problemą žiūrėti individualiai. Jei bus poreikis, privalėsime užtikrinti analogiškas gyvenimo sąlygas ir kokybę, kokią dabar turi. Jeigu tai reikėtų ir apie teisingą (valstybės reikmėms) paimamo turto atlyginimą.

Jeigu reikės individualių sprendimų net ir keičiant įstatymus. Mes pasiryžę tai padaryti, kad būtų užtikrinti žmonių interesai“, - sakė Vyriausybės vadovas.

Jei iki šių metų pabaigos bus patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas, numatantis maksimalią uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje, įskaitant išorinį uostą, Baltijos jūroje ties šiauriniu molu ties Melnragės gyvenviete bus statomas išorinis uostas.

Vyriausybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planams plėsti uostą bent iki šiol priešinosi Klaipėdos valdžia, nes ji patvirtino miesto bendrojo plano koncepciją, kurioje maksimali uosto plėtra nėra numatyta.

Todėl siekiama Klaipėdos miestą labiau įtraukti į uosto veiklą, kad jis turėtų daugiau suinteresuotumo uosto plėtra.

Valstybės reikalai – aukščiau asmeninius

Tačiau liepą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė miesto Bendrojo plano keitimo variantui, pagal kurį artimiausią dešimtmetį nėra numatyta statyti išorinį uostą.

Paklaustas, ar tokiam sprendimui galėjo turėti įtakos aplinkybė, kad pats miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas gyvena Melnragėje, buvo atsakyta, kad jis visų pirma paiso miesto interesų ir asmeniniai dalykai esą negali būti kvestionuojami.

„Aš aiškiai deklaruoju, premjeras neleis sumeluoti, ir šiandien sakiau – taip, aš gyvenu Melnragėje. Didžiuojuosi tuo. Ta aplinkybė svarbi tuo aspektu, kad aš ten savo akimis matau teritoriją, kurioje kada nors bus išorinis uostas“, - kalbėjo V. Grubliauskas.

Jis taip pat atmetė prielaidas, kad miestas priešinasi išoriniam uostui.

„Visų pirma, aš nesutinku, kad kažkas stabdo, ar priešinasi... Nesutinku, kad miestas ieško būdų, kaip to nedaryti. Bandymas susieti, kad meras gyvena Melnragėje, yra daugiau negu naivi ir daugiau negu absurdiška. Anaiptol. Net bendruomenės veikloje nedalyvauju, aišku, tai yra blogai, kad neturėčiau jokių interesų ir niekas negalėtų kaltinti turint kokį nors suinteresuotumą. Visų pirma, aš Klaipėdos miesto meras ir žiūriu į situaciją, kaip Klaipėdos miesto vadovas. Nepriklausomai nuo to, kur gyvensiu – ar Melnagėje, ar ant molo, ar Baltijos prospekte. Mano pozicija labai aiški, jeigu tai svarbus valstybei objektas, kuris ir mietui turi išskirtinę svarbą, jokie asmeniniai dalykai negali būti net kvestionuojami“, - sakė V. Grubliauskas.

„Turėtume vengti kažko demonizavimo ir kažko kanonizavimo. Visi turime būti vienodai suinteresuoti valstybės strateginio objekto statyba ir to projekto įgyvendinimu. Tikiu, kad Lietuva tikrai turės išorinį uostą“, - sakė V. Grubliauskas.

Istorinė diena

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus šią diena pavadino istorine, kuri nubrėš uosto plėtros gaires šimtmečiams.

„Tai istorinė diena. Keturiolika metų turėjome diskusijų, šiandien jau visi sutartinai kalbame, kad Klaipėdos uostas turi turėti perspektyvą. Uostas savo ateitį planuoja 20-50 metų į priekį. Turint galvoje, kad sykiu su išoriniu uostu bus sprendžiamas ir uosto vartų rekonstrukcijos klausimas. Žinoma, kad dabartinių molų šaknis buvo pastatyta prieš 150 metų, tai šiandien esame kelyje, kurdami uosto įstoją 200 metų į priekį“, - sakė A. Vaitkus.

Jam pritarė ir premjeras S. Skvernelis, kuris uosto statybą pavadino valstybės reikšmės objektu.

„Kalbame apie labai svarbų valstybės raidai projektą – Klaipėdos uosto plėtrą. Sutarėme mes ir bus artimiausiu metu padaryta Vyriausybės nutarimu, ar potvarkiu, sudaryta projekto koordinacinė ar projekto koordinacinė ir priežiūros grupė. Periodiškai mes kartą per mėnesį rinksimės ir žiūrėsime, kokia yra pažanga, kalbant apie šį projektą. Antras svarbus dalykas, kalbant apie uosto ir miesto santykį, principinis bendras sutarimas yra. Tik klausimas, kokiom detalėms mes sieksime tai padaryti – įtraukti miestą į uosto valdymą, sprendimų priėmimą ir ekonominės grąžos gavimą“, - sakė S. Skvernelis.

Klaipėda - uosto akcininkė?

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pridūrė, kad svarstyta net galimybė, kad pagrindine uosto direkcijos akcininke galėtų tapti ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

„Buvo paliesta uosto akcionavimo tema, gal miestas galėtų tapti uosto akcininku. Nereikia pamiršti, kad šiandieną daugiau kaip 15 proc. Uosto direkcijos pelno kasmet per įvairius projektus keliauja miestui. Reikėtų pasverti, kuris dalyvavimas miestui būtų naudingesnis", – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis taip pat pabrėžė, jei atsitiktų taip, kad nebūtų įgyvendinama maksimali uosto plėtra, jei investicijos Klaipėdoje būtų nepageidaujamos, tai plėtrai numatomos uosto lėšos dividendų pavidalu galėtų būti nukreiptos į kitus projektus.

Pasak ministro, šis didysis projektas – maksimali uosto plėtra – Klaipėdai bus postūmis augti.

„Kai svarstome didelius investicinius projektus, Klaipėda iškreta iš konteksto. Didieji investuotojai, kurie pasirengę sukurti apie 1000 naujų darbo vietų, nežiūri į Klaipėdą,nes čia nerastų tiek darbuotojų. Jei uostas plėstųsi, paraleliai didėtų ir regiono plėtra,o tai reikštų, kad Klaipėda, sykiu su Vilnumi ir Kaunu, galėtų pretenduoti į didįjį trejetą, kuriam tenka daugiau nvesticijų ir naujų darbo vietų“, - tikino R. Masiulis.