Klaipėdos uostas apgailestauja dėl patiriamo diskomforto

Uosto direkcija išplatintame pranešime teigia, kad įmonė glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais dėl taršos kontrolės ir prevencijos bei siekia stiprinti bendradarbiavimą su miesto savivaldybe.

„Apgailestaujame, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai kartais patiria diskomfortą dėl uosto veiklos.

Pabrėžiame, kad Uosto direkcija nesiūlo gyventojams išsikelti toliau nuo uosto ar panašiai, priešingai – mūsų siekis yra, kad uostas neterštų ir nekeltų nepatogumų gyventojams“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė.

Anot Uosto direkcijos, ji yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse, o stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.

„Mes siekiame glaudžiai bendradarbiauti su kontroliuojančiomis institucijomis ir joms padėti. Tad matavimo įrenginių užfiksuota informacija yra dalijamasi su kontrolę vykdančiais aplinkosaugininkais, visuomenės sveikatos specialistais ir uosto žemės naudotojais.

Sieksime artimiau bendradarbiauti ir su miesto savivaldybės aplinkosaugininkais. Vos prieš keletą savaičių sutarėme kartu su miesto savivaldybe, aplinkosaugininkais ir uosto naudotojais įkurti bendrą operatyvinę grupę taršos prevencijai“, – pranešime cituojamas V. Paukštė.

Siekdama sustiprinti taršos prevenciją, Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo-aptikimo detektorių.

Uosto direkcija praneša, kad per pastaruosius kelerius metus į taršos prevencines bei galimų avarijų vandenyje likvidavimo priemones įmonė yra investavusi apie 3,53 mln. eurų.

Ateityje Klaipėdos uoste planuojama įdiegti dar tankesnį oro taršos daviklių tinklą – Uosto direkcija juos planuoja įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte „Connect2SmallPorts“. Iš viso „Interreg South Baltic 2014-2020“ programos projekte dalyvauja 9 partneriai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, iš jų 3 jūrų uostai. Be Klaipėdos jūrų uosto, dar dalyvauja Karlskronos ir Vismaro jūrų uostai.

Uosto direkcija tikisi, kad įdiegus šias priemones bei dėl glaudesnio aplinkosaugininkų, Uosto direkcijos, miesto savivaldybės bei uosto naudotojų bendradarbiavimo gyvenimo kokybė šalia uosto gerės.

Kaip ELTA jau rašė, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Aistė Gedvilienė ir Agnė Bilotaitė kreipėsi į naująjį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių dėl Klaipėdos uosto direkcijos veiklos.

Parlamentarės kreipimesi ministro prašo atsakyti į klausimus, susijusius su LRT.lt paskelbta publikacija, kad Klaipėdos miesto gyventojai skundžiasi taršia krova Klaipėdos uoste, pasireiškiančia padidėjusiu oro užterštumu mieste.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) yra valstybės įmonė, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.