Į iškilmingą posėdį, skirtą jubiliejinei sukakčiai, šiandien rinkosi žmonės, buvę istorinio sprendimo liudytojais – politikai, valstybės institucijų bei šalies aukštojo mokslo bendruomenės atstovai. Į jį atvyko ir nemaža Klaipėdos universiteto bendruomenės delegacija – žmonės, kūrę ir šiandien kuriantys šią mokslo įstaigą. KU bendruomenę sveikino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. E. Jovaiša, Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius. Susirinkusiuosius sveikinimo ir palaikymo žodžiu pagerbė ir tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, KU garbės daktaras prof. Vytautas Landsbergis, pabrėžęs begalinę šios mokslo įstaigos svarbą Lietuvai. Jis prisiminė, jog prieš 3 dešimtmečius pagrindiniu stimulu, paskatinusiu valstybės vadovus pritarti KU steigimo idėjai buvo supratimas, jog Lietuva – jūrinė valstybė. Ir veikti įtvirtinant valstybės jūriškumą reikėjo negaištant, kad visko galutinai nesugriautų besaikio godumo virusas, sužlugdęs tarpokeaninį Lietuvos žvejybinį laivyną bei kitus projektus, galėjusius pakeisti valstybės vaizdą. „Klaipėdos universitetas yra pašauktas ne tik papildyti geografinę šalies aukštojo mokslo panoramą, bet edukacine prasme užpildyti tam tikrą Lietuvos mokslo panoramos dalį. Klaipėdos universitetas yra begaliniai svarbus Lietuvai. Tegul tik jam sekasi, tegul tik jis nenuleidžia rankų įgyvendinant savo tikslus“,- linkėjo KU Garbės daktaras.
Renginio pranešimuose žvilgsnis ne kartą krypo į trijų dešimtmečių senumo istoriją, iš esmės pakeitusią uostamiesčio veidą. Tuometis Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas dr. Vytautas Čepas, buvęs vienas iš Universiteto steigimo iniciatorių ir istorinio posėdžio liudytojų, minėjo, jog to laikmečio miesto vadovai turėjo išspręsti daug tarpinstitucinių nesutarimų bei suderinti daugybę interesų tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje, bet jų pastangų rezultatas – į ketvirtąjį gyvavimo dešimtmetį žengiantis Klaipėdos universitetas, šiandien keliantis pasididžiavimo jausmą. Per 30 gyvavimo metų Universitetas į gyvenimą išleido daugiau nei 38 000 absolventų, mokslo įstaigoje dirba 550 dėstytojų ir mokslininkų, moksliniai tyrimai vyksta 60 laboratorijų, veikia 11 doktorantūros studijų programų, šiuo metu studijuoja pustrečio tūkstančio studentų. „Tačiau ne skaičiai svarbiausia, kur kas svarbiau pasikeitusi miesto dvasia, kuri dabar pripildyta ne tik jūros dvelksmo, laivų sirenų ūbavimo, bet ir visiškai laisvos ir nepriklausomos akademinės dvasios, laisvo kalbėjimo, ryškių spalvų, jaunatviško klegesio, visko kas per tris dešimtis metų pakeitė miestą, apgaubė jį žavia ir nepakartojama aura, kokios nerasi jokiame kitame Lietuvos mieste. Klaipėda iki universiteto ir po jo – du skirtingi miestai“,- sakė dr. Vytautas Čepas.
Sveikindamas susirinkusiuosius Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas šios mokslo įstaigos sėkmės vardikliais pavadino du elementus – platų Baltijos jūros ir viso jos regiono studijų lauką bei tarptautiškumą. „Esame išskirtinė aukštojo mokslo įstaiga su išskirtine misija – įvairiais aspektais tyrinėti Baltijos jūrą ir visą regioną – gamtinę, istorinę, kultūrinę aplinką. Ar kalbant apie išskirtinumą dar reikia priminti, jog Klaipėdos universitetas yra vienintelis, turintis ir savo laivyną, kuris yra tiek mokymosi bazės studentams, tiek tarptautinių mokslinių ekspedicijų priemonės?“,- sakė KU vadovas. Kitas uostamiesčio Alma Mater reikšmingas pastarųjų metų pokytis, anot rektoriaus, Universiteto įsiliejimas į Europos Sąjungos projektą, kuriantį naujos kartos Europos universitetus. Europos Komisijos sprendimu, 2019 m. Klaipėdos universitetas kartu su partneriais Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Graikijoje kuria aljansą EU-CONEXUS (European University for Smart Urban Coastal Sustainability). Šio aljanso ambicijos – tapti pasauliniu aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų lyderiu išmaniųjų pakrančių miestų tvariai plėtrai, Klaipėdos universiteto ambicija – būti Baltijos regiono aukštojo mokslo lyderiu.
Renginyje pristatyta Klaipėdos universiteto įsteigimo 30-mečiui dedikuota knyga „Klaipėdos universitetas. Senųjų pastatų istorijos“, vaizdžiai pasakojanti buvusių kareivinių istoriją ir jų virsmą į taikų mokslo centrą.
Rašyti komentarą