Klaipėdos šviesų festivalis - kvepiantis ar prisvilęs blynas?

"Penktąjį Klaipėdos šviesų festivalį vertiname kaip labai pavykusį, - vakar sakė renginį organizuojančios VšĮ "Klaipėdos šventės" projektų vadovė Goda Giedraitytė. - Tikėjomės, kad didelio dėmesio sulauks pagrindinis festivalio akcentas - svečių iš Italijos "Marianolight" sukurta šviesų instaliacija "Širdis", tačiau žmonės įvertino ir kitus festivalio objektus bei instaliacijas, pastebėjo, kad išaugo jų skaičius", - pažymėjo G. Giedraitytė.

Anot projektų vadovės, sudarant festivalio programą buvo siekiama balanso tarp atvežamų, šviesos menininkų kuriamų, projektų ir bendruomeninių iniciatyvų. "Visi tarptautiniai festivaliai organizuojami tokiu principu. Juk ne kiekvienas iš mūsų gali nuvykti į Liono šviesų festivalį ar į kaimyninius Lenkijos, Latvijos šviesų renginius. Tad norėjosi parodyti užsienio projektus.

INTERAKTYVŪS nedideli objektai kai kuriuos žmones domina labiau nei dideli šviesos šou.

Antrus metus iš eilės į festivalį pakviesta ta pati "Marianolight" kompanija iš Italijos buvo todėl, kad parėjusiais metais po "Šimtmečio vartų" projekto sulaukėme labai daug atsiliepimų, milžiniško susidomėjimo. Daug kas apgailestavo, kad nespėjo pamatyti projekto arba matė tik jo vaizdo įrašus. Todėl šiais metais pakviesti tie patys menininkai pristatyti kitą savo darbą. Žinoma, tiems, kas stebėjo šį projektą antrus metus iš eilės, šiemet jau nebuvo tokio įspūdžio, kaip žiūrint pirmą kartą, nes žmonės jau žinojo, ko tikėtis" - kalbėjo G. Giedraitytė.

Pašnekovė pridūrė, kad buvo skelbtas ir visuomeninių iniciatyvų konkursas, kurio metu buvo atrinkta nemažai projektų ir įtraukta į festivalio programą.

"Labai norėtume pristatyti kuo daugiau vietos menininkų, tačiau kuriančiųjų šviesos dizainą Lietuvoje, deja, neturime labai daug ir nesinori kasmet pristatinėti tuos pačius. Džiaugiamės, kad šiais metais renginyje dalyvavo jaunieji menininkai - Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos ir Telšių fakultetų studentai bei absolventai, E. Balsio menų gimnazijos mokiniai", - džiaugėsi Šviesų festivalio meninės programos koordinatorė.

NUVYLĖ. Naujas "Marianlight" projektas "Širdis" nuvylė tuos, kurie matė pernykštį "Šimtmečio vartų" šou.

Klaipėdos šviesų festivalio organizatorių skaičiavimais, per 4 dienas Klaipėdos senamiestyje apsilankė apie 200 tūkst. žmonių. Klaipėdos miesto savivaldybė šiam festivaliui skyrė 250 tūkst. eurų, dar 40 tūkst. eurų ir maždaug 60 tūkst. vertės paslaugomis renginį parėmė rėmėjai.

Pasak G. Giedraitytės, Šviesų festivalio puslapyje "feisbuke" bus rengiama žmonių apklausą, siekiant išsiaiškinti, kas žmonėms labiausiai patiko festivalyje ir kokia kryptimi toliau judėti jo rengėjams.

Trispalvės šiukšlių dėžėse

Ne visi jaunųjų menininkų projektai šiame Šviesų festivalyje buvo suprasti. "Trispalvės šiukšlių dėžėse, išeksponuotos skvere prie "Meridiano" buvo pats blogiausias dalykas, tiesiog žemas lygis. Kieno tai sumanymas, ką norėta tuo pasakyti ir kodėl jam pasirinkta ši erdvė, o ne koks nuošalus kiemas? Tikrai norėčiau, kad į šiuos klausimus būtų atsakyta", - klausė rašytoja, kultūros blogerė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus arbuotoja Sondra Simanaitienė.

Pasak G. Giedraitytės, Tado Daukšio šviesų instaliacija "Kibirų miškas" buvo sumanyta, kai netradicinis tradicinio buities daikto panaudojimas, interpretuojant objektą kai augalą. Instaliacija buvo interaktyvi, tuos kibirus buvo galima užsidėti kaip kepuraites ir nusifotografuoti", - aiškino G. Giedraitytė.

Sintetika su "deja vu" efektu

S. Simanaitienės nuomone, Klaipėdos šviesų festivalis - gražus reiškinys, traukiantis žmones patirti šventės džiaugsmą minioje, tačiau pašnekovė teigė pasigedusi jo prasmės.

"Apie antrą kartą pristatytą italų projektą mano nuomonė labai radikali. Man tai yra sintetika su "deja vu" efektu. Jos vertė tik ta, kad atvežta iš Italijos. Bet jeigu norima akcentuoti festivalio tarptautiškumą - tai kitais metais norėčiau matyti pagrindinį projektą iš Ispanijos ar Prancūzijos ar kt.

Vis gi man įdomiausias festivalio reginys buvo "Mėlyna vakarienė" kavinėje prie Mažvydo alėjos. Čia buvo šviesos menas, instaliacija, kuri ir estetiškai patraukli ir kurianti iliuziją, pažadinanti fantaziją ir įtraukianti. Norėtųsi geriau mažų, bet tokio lygio šviesos kūrinių", - dalijosi įspūdžiais S. Simanaitienė.

Festivalis be idėjos

Jai antrino ir šviesų, garso bei vaizdo menininkas Henrikas Žižys, kuris jau antrus metus Klaipėdos šviesų festivalyje nedalyvauja, nes "vietiniams jame pernai neliko vietos."

Kritiškai H. Žižys atsiliepė apie pagrindinę šviesos instaliaciją: "Pernai buvo įspūdis, o šiemet pasirodė, lyg iš tų pačių lego detalių tik šiek tiek kitokia dėlionė sudėta, nors galimybių tokios konstrukcijos ir šviesos turi gerokai daugiau. Pasigedau didesnės objekto integracijos į Teatro aikštę. Pati aikštė atrodė nykiai ir tamsiai šalia tos "Šechrezados širdies", - pažymėjo H. Žižys.

Specalisto nuomone, penktasis Klaipėdos šviesų festivalis - "prisvilęs bynas". "Festivalis jau išaugęs, lūkesčiai - taip pat. Man regis, kad pagrindinis trūkumas buvo tai, jog festivalis yra be idėjos.

Šviesos turi kur nors vesti. Dabar gi patys organizatoriai nesuvokia festivalio prasmės ir nežino, ką nori padaryti. Tad lieka neaišku, ar tai gatvės apšvietimas, ar šviesos menas, ar tik nuo Kalėdų užsilikę papuošimai. Akis bado ir tai, jog festivaliui skirti dideli pinigai. Lyg mes nežinotume, kiek girliandos kainuoja. Žinoma, kainuoja ir jų montavimas ir kitos paslaugos, bet..." - nutęsė pašnekovas.

Pinigai atrakcijoms

"Jeigu valdžia nusprendė leisti pinigus tokioms atrakcijos, tai tikriausiai turėjo motyvų tai daryti. Nenorėčiau peikti žmonių, kurie dirbo, stengėsi, kad žmonėms suteiktų pramogų ir džiaugsmo. Liūdna tik, kad pagrindinis akcentas labai brangus ir ne lietuviškas. Didelę sumą iš miesto biudžeto atiduodame italams, užuot skyrę vietinėms iniciatyvoms labiau paremti. Jeigu pinigų turime daug - tai valio, bet dažniausiai pinigų trūksta", - svarstė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekanas ptf. Alvydas Klimas.

Dizaineriui festivalyje labiausiai patiko E. Balsio menų gimnazijos mokinių objektai Mažvydo alėjoje, studentų darbai Pilies g. 8 "Aš - dizaineris, ne šviesų menininkas, tad mano nuomonė apie festivalį - subjektyvi. Pagrindinėje instaliacijoje man trūko estetikos ir skonio. Man labiau patinka tai, ką sukūrė jauni žmonės", - sakė profesorius.

Tos pačios institucijos Šiuolaikinio meno ir medijų programos koordinatorė Rūta Jakštonienė mano, kad Šviesų festivalis skirtas masėms ir pasidžiaugė, kad jis pritraukė į miestą daug žmonių.

"O kad nėra to meninio lygio, kokio mes norime - ne priežastis kritikuoti. Feisbuke dalijamasi kritinėmis šviesų festivalio įžvalgomis, dėstoma, kad brangiai kainavo. Aš nežinau, ar žmonės iš vargo, ar iš durnumo už pinigų kabinasi. Tegul vyksta toks festivalis. Jeigu nepatinka - organizuokite kitokį, alternatyvų, bet nesidrabstykite purvais", - svarstė R. Jakštonienė.

Fantastiškas rezultatas

Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė Šviesų festivalį tik gyrė. "Labai labai gerai, kai Klaipėdoje vasario mėnesį matome tiek žmonių, kaip per Jūros šventę. Tai tikra atgaiva turizmo srityje dirbantiems verslininkams. Festivalio išvakarėse, vasario 13 d., Klaipėdos viešbučiai buvo užpildyti 80 proc., o renginio metu jie buvo pilni. Tai yra fantastiškas rezultatas.

Pati asmeniškai bendravau su svečiais iš Prancūzijos, Austrijos, kurie atvažiavo specialiai į festivalį. Iš anksto žinojome, jog sulauksime daug turistų grupių iš Latvijos. Atvykę autobusais jie lankėsi ne tik Klaipėdos šviesų festivalyje, bet ir Lietuvos jūrų muziejuje, Kretingoje.

Džiaugiasi ir senamiesčio kavinių savininkai - beveik visose iš anksto buvo visi staliukai. Nustebau, kad atsirado ir tokių, kurie festivalio metu dirbo tik iki aštuntos valandos vakaro ir neišnaudojo galimybės užsidirbti", - komentavo R. Savickienė.

Svarbiausia - platus atgarsis

Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė, vertindama Klaipėdos šviesų festivalio programą, atkreipė dėmesį, kad organizatoriai norėjo atliepti kuo didesnės ir skirtingesnės auditorijos lūkesčius: nuo vaikų ir jaunimo, nuo keturkojų augintinių iki vietos menininkų.

"Kai festivalio programoje yra daugiau, nei 30 instaliacijų, natūralu, kad atsiranda ir tam tikra vidinė konkurencija - vienos įsimena labiau, kitos daro mažesnį įspūdį ir tai tokio stambaus festivalio atveju - natūralu.

Faktas lieka faktu, kad Klaipėdos šviesų festivaliui pavyksta į gatves sukviesti ne tik miestiečius, bet ir daugybę svečių, sulaukti žiniasklaidos dėmesio ir didžiulio atgarsio socialiniuose tinkluose. Miestui tai svarbu.

Sykiu, tai - ir iššūkis organizatoriams priimant sprendimus, ką įtraukti į ateities festivalio programas, kaip jį tobulinti ir kuria kryptimi", - reziumavo E. Deltuvaitė.

Valpurgijos nakties dvasia

Vienu labiausiai pavykusių penktojo Klaipėdos šviesų festivalio projektu žiūrovai vadino šviesos instaliacijas, kurios buvo įžiebtos Juodkrantėje, ant Raganų kalno.

"Sveikintina iniciatyva. Festivalio organizatoriai atrado raktą, kaip pritraukti į pajūrį ir į Juodkrantę svečius viduryje žiemos. Mes tuo labai džiaugiamės. Žmonių tikrai buvo labai daug ir juodkrantiškiai pasiruošė juos sutikti, ant Raganų kalno iki 11 val. nakties buvo kepami blynai ir jais vaišinami lankytojai, taip pat vyko ekskursijos. Raganų kalne sklandė Valpurgijos nakties dvasia. Labai tikimės, kad sulauksime jos ir kitais metais", - sakė doc. dr. istorikė Nijolė Strakauskaitė.