Klaipėdos sukilimo keliais žengė 1915 dalyvių

Šiais metais žygis buvo skirtas 1923 metų Klaipėdos sukilimo karinio vado Jono Budrio atminimui. Jo ir kitų žygio dalyvių atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute starto vietoje - Palangos sporto centro salėje. Stiprybės, ištvermės, būti garbingais garbingo krašto istorijos tęsėjais žygeiviams linkėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Palangos vikaras Romas Starkutis susirinkusiuosius palaimino, o Vakarų (jūros) šaulių rinktinės vadas Arvydas Daukantas palinkėjo žygiuoti su šūkiu „Mes nugalėsim!”

Iš tiesų žygeiviai įveikė visas 25 kilometrų ruože iškilusias kliūtis, miego trūkumą ir nuovargį ir beveik visi pasiekė finišą Klaipėdos dragūnų batalione. Pasak, A. Daukanto, pavežti reikėjo tik keletą vaikų. Žygis praėjo sklandžiai, be jokių incidentų.

Prisiminti Klaipėdos sukilimą, kurio metu Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos ir pakartoti jo dalyvių kelią suvažiavo žmonės iš visos Lietuvos. Beveik dutūkstantinė kolona, susiskirs2iusi komandomis, nusidriekė per kelis kilometrus, žygiavo su skanduotėmis ir dainomis.

Įveikę pusę kelio – Karklėje – žygeiviai su pasigardžiavimu kirto kareivišką grikių košę ir vaišinosi arbata. Pasak organizatorių, žygio dalyviams pamaitinti buvo paruošta aštuoniasdešimt 20 l talpos termosų maisto, kurio visiems užteko.

Pasistiprinus žygeivių laukė sunkiausia kelio atkarpa – nuo Karklės iki II Melnragės teko eiti akmenuotu pajūriu, įveikti kelią pastojusį Cypos upelį. Daug kas nustebo naktį pajūryje sutikę gintaro gaudytojus. Iš kitų regionų atvykę žygeiviai su smalsumu stebėjo gintaro paieškas ir net patys laimę bandė.

Greičiausieji žyio dalyviai finišą pasiekė kur kas anksčiau nei planuota – apie 4 val. ryto. 6 val. ryte jau visi žygeiviai džiaugėsi diplomais ir medaliais.