Klaipėdos stačiatikiai švenčia savo Kalėdas

Klaipėdos stačiatikiai švenčia savo Kalėdas

Stačiatikių Kalėdos prasidėjo vakar, o švęs jie iki sausio 19 d. Tėvas Vladimiras juokauja, kad stačiatikiai prisideda ir prie katalikiškų Kalėdų, tad jų šventimo laikotarpis yra gana ilgas.

Pasak Klaipėdos regiono (nuo Mažeikių iki Tauragės) ortodoksų, arba stačiatikių, bažnyčios dekano tėvo Vladimiro, Klaipėdoje aktyvių šios religijos atstovų, kurie reguliariai lankosi cerkvėse (Lietuvos uostamiestyje yra trys stačiatikių cerkvės) yra apie 1 500, o apskritai tikinčiųjų - apie 15 tūkst. Jie cerkvėse lankosi per didžiąsias šventes, tokias kaip Kalėdos, Dievo apreiškimo šventė.

Stačiatikių Kalėdos yra ne tik Rusijos cerkvės, bet visų stačiatikių cerkvių tradicija. Yra stačiatikių, kurie Kalėdas švenčia pagal kitą kalendorių, pavyzdžiui tokių, kurie jas švenčia kartu su katalikais. Pasak tėvo Vladimiro, beveik visos tradicijos yra labai panašios, nes visos jos susiformavo aplink dieviškąją liturgiją. Skirtumas gal tik toks, kad tuose kraštuose pietuose, kuriuose neauga eglutės, puošiami kiti medžiai.

"Tradicijos vienija visus krikščionis. Šios šventės šventimas turi daug bendrų dalykų ir su katalikais, ir su liuteronais - juk visi švenčia Dievo gimimą. Visi šiek tiek vieni kitus pamėgdžiojame", - sakė tėvas Vladimiras.

Stačiatikių cerkvė taip pat laikosi senos tradicijos - artėjant Kalėdoms tam tikrą laikotarpį nevalgoma mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Jis prasideda lapkričio 28 d. ir tęsiasi 42 dienas. Baigėsi užvakar, sausio 6 d.

O nuo vakar prasidėjo vadinamosios šventosios Kalėdų dienos ir jos tęsis savaitę - iki sausio 13 d., bet šventė dar nesibaigs iki Dievo apreiškimo šventės, kuri švenčiama sausio 19 d. Tačiau kitą savaitę jau bus ne Kalėdų šventimo dienos, o pasiruošimo Dievo apreiškimo šventei dienos. Pasak tėvo Vladimiro, per pastarąją šventę, kuri yra netgi iškilmingesnė nei Kalėdos, į cerkves ateina kur kas daugiau žmonių. Taigi iš viso stačiatikiai švęs dvi savaites.

Vakar visose trijose cerkvėse vyko dvi dieviškosios liturgijos. Pirmoji 24 val., prasidedant sausio 7-ajai dienai. O kita - rytą. Po to cerkvėse vyko vaikų šventės. Tradiciškai su vaikais susitinka Senelis Šaltis, kurio vardas atsirado sovietiniais laikais, o iš tikrųjų tai švietėjas Nikolajus. Pasak tėvo Vladimiro, visose kultūrose jis tas pats.

"Kadangi mes gyvename Lietuvoje, tai mūsų šventės prasideda kartu su katalikų šventėmis, mes palaikome savo brolius, o paskui - stačiatikių šventė. Matote, mūsų šventė tęsiasi ilgiau. Gyvendami Klaipėdoje turime tokią galimybę", - juokavo tėvas Vladimiras.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder