Klaipėdos senjorų lūkesčiai

Realiai mes puikiai matome, koks iš tikrųjų yra senatvės pensijų didinimas: 2017 metų pradžioje ji buvo vidutiniškai padidinta 20 eurų. Tai reiškia, jog žmonių, kurių draudžiamosios pajamos buvo mažesnės negu vidutinės ir darbo stažas taip pat mažesnis, jų pensija padidėjo ne 20 eurų, o gerokai mažesniu dydžiu.

Panašaus dydžio pensijų mikropadidinimą Vyriausybė planuoja ir ateinančiais metais. O juk kai kurių prekių ir ypač visų paslaugų kainos didėja ne aritmetine, o tiesiog geometrine progresija ir jau siekia net triskartinį paslaugų kainų padidėjimą. Ir kodėl jų nedidinti, jeigu vyriausybinės institucijos, ar dėl nekompetencijos, ar dėl paprasčiausio nenoro nesiima jokių radikalių priemonių. O gal institucijos, kurioms privalu šį svarbų klausimą spręsti, mano, jog visa tai sureguliuos rinkos ekonomika. Tačiau jokių radikalių priemonių nebuvimas atveria plačią dirvą neturintiems sąžinės įvairaus plauko verslininkams.

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo pateikti statistiniai duomenys apie įvairių socialinių sluoksnių žmonių pensijų dydžius: Lietuvos senjorų pensijos yra vienos iš mažiausių Europos Sąjungoje. Jos yra didesnės ir pas mūsų kaimynus: latvius, estus, lenkus.

[CITATA]

Man neduoda ramybės mintis, kaip ir kokiu būdu nors šiek tiek pagerinti Klaipėdos senjorų gyvenimą. Juk dirbta visą darbinį amžių, sukaupta didžiulė patirtis visose gyvenimo srityse. Labai svarbu, kad nebūtų pažeistas konstitucinis piliečių lygybės principas, kad būtų sudarytos visavertės sąlygos dalyvauti įvairioje veikloje, kad aktyvūs pensinio amžiaus žmonės panaudotų savo žinias ir sugebėjimus prasmingai. Svarbiausia, kad socialinio aprūpinimo sistema būtų patikima ir veiksminga, tenkinanti buvusių mokesčių mokėtojų lūkesčius.

Pirmiausia žvilgsnis krypsta į tas Klaipėdos miesto vyriausybines institucijas, kurių tiesioginis darbas lemia senjorų viltis ir lūkesčius: Klaipėdos miesto savivaldybės sveikatos ir socialinių reikalų, finansų ir ekonomikos, miesto plėtros ir strateginio planavimo, miesto ūkio ir aplinkosaugos tarnybas. Aišku, šioje veikloje svarbiausią vaidmenį turėtų atlikti Socialinių reikalų departamentas.

Svari priemonė senjorų gyvenimo ir buities sąlygų pagerinimui turėtų būti didesnių nuolaidų įvedimas besinaudojantiems miesto visuomeniniu transportu. Vienoje LRT aktualijų laidoje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, atsakydamas į vienos klaipėdietės senjorės klausimą dėl nemokamo važiavimo miesto transportu, pasakė maždaug taip: "Klausimas labai rimtas. Rudenį, kai bus formuojamas ateinančių metų biudžetas, atsižvelgsime į šitą opią senjorams problemą."

Viliuosi, jog šitas per respublikinį radiją viešai išsakytas mero pažadas bus išpildytas. Tad visų Klaipėdos senjorų vardu prašau Klaipėdos savivaldybės, VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovybę nuo 2018 01 01 Klaipėdoje įgyvendinti tokias priemones:

1. Klaipėdos miesto senjorams, išėjusiems užtarnauto poilsio, t. y. nedirbantiems pensininkams, suteikti 50 procentų bilieto nuolaidą važiuojant miesto maršrutiniais keleiviniais autobusais.

2. 75 metų ir vyresniems Klaipėdos miesto senjorams suteikti 100 procentų bilieto nuolaidą, važiuojant miesto maršrutiniais keleiviniais autobusais.

Įgyvendinant šias svarbias priemones, dviračio išradinėti nereikės. Panašiomis lengvatomis jau naudojasi Šiaulių, Kauno ir kitų Lietuvos miestų senjorai. Viliuosi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" praskaidrins naujametę nuotaiką ir Klaipėdos senjorams.

Paliesiu ir kitą labai opią problemą. Klaipėdos bendruomenės namai yra įsikūrę Debreceno gatvėje, buvusios Rubliovo mokyklos patalpose. Šiose patalpose taip pat dirba ir nemažai kitų miesto organizacijų. Bendruomenės namuose nenuilstamai verda gyvenimas: kiekvieną dieną repetuoja dešimtys Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos, Lietuvos pensininkų susivienijimo meno kolektyvų, juose nuolat vyksta šventiniai ir proginiai renginiai, koncertai, paskaitos, susitikimai su iškiliais žmonėmis. Į renginius dažnai atvažiuoja kaimyninių respublikų meno kolektyvai ir atlikėjai.

Kiekvieną dieną į bendruomenės namus ir atgal važiuoja dešimtys automobilių. Tačiau nekeista ir apmaudu, jog normalaus kelio iki Bendruomenės namų nėra. Automobiliai važiuoja daugiabučių gyvenamųjų namų kiemais, kuriuose parkuojamos gyventojų mašinos. Prasilenkti su iš priekio važiuojančiu automobiliu neįmanoma, nes palikta tik viena eismo juosta važiuoti vienam automobiliui viena kryptimi. Šiame pavojingame ruože teko matyti ne vieną avariją.

Naujo kelio projektas, kaip skelbė žiniasklaida, buvo parengtas maždaug prieš metus, tačiau kelio įrengimo darbai iki šiol nevyksta. Miesto ūkio departamentas įgyvendinti projektą, matomai, susizgribs tik tada, kai įvyks, neduok dieve, eismo įvykis su sunkiomis pasekmėmis. Išeina panašiai, kaip porina sena patarlė: "Pakol netrenks perkūnas, mužikas nepersižegnos."

Šios neatidėliotinos problemos sprendimą turėtų nedelsiant paspartinti, be abejonės, Saugaus eismo komisija, turėtų nelikti nuošalyje ir Savivaldybės administracijos direktorius. Juk tai - gyvybiškai svarbus klausimas.

Pateikiau tik dalį Klaipėdos senjorams rūpimų svarbių problemų. Tačiau spręstinų klausimų yra žymiai daugiau. Juos pradėsiu gvildenti, kai bus patvirtinta (preliminariai - rugsėjo viduryje) nauja Nevyriausybinių organizacijų taryba.