Klaipėdos senamiestyje aptikta laivadirbių pėdsakų

„Už šimto metrų nuo dabar tyrinėjamos vietos prieš daugiau kaip du dešimtmečius buvo rastas XVI amžiaus pradžios laivų dirbtuvių elementas – medinis stapelis. Dabar atkastas lygiai tokio pat laivadirbių įrenginio fragmentas – medinis skersinis su grioveliu. Tai labai svarbus radinys, liudijantis, jog prie Senosios Dangės tais laikais būta laivų statyklos ar statyklų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Tačiau archeologai kol kas atsargiai vertina prielaidą, kad aptiko laivų statyklos fragmentą. Jie tikisi, jog mįslės bus įmintos atliekant išsamesnius tyrimus.

Laisvūnas Kavaliauskas: „Tai labai svarbus radinys, liudijantis, kad prie Senosios Dangės tais laikais būta laivų statyklos ar statyklų.“

Reikšminga detalė

Senamiesčio skverelyje, Tomo gatvėje, archeologinius kasinėjimus vykdantys tyrėjai pluša nuo vasaros pradžios. Jiems jau pavyko rasti įvairių XVIII-XX amžiaus pradžios pastatų pamatų, kelių šimtmečių senumo keramikos, papuošalų, namų apyvokos daiktų.

Vietovė intrigavo tuo, kad toje aplinkoje išliko 1854 metais Mėmelį nusiaubusio didžiulio gaisro nepaliestas XVI-XVIII amžiaus kvartaliukas. Tačiau dar didesnį smalsumą kėlė galimybė aptikti Senosios Dangės, kadaise užpiltos ir esančios po žeme, vagą.

Praėjusios savaitės pabaigoje kasinėjimų vietoje lankęsis Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius L. Kavaliauskas pasakojo, kad archeologams, tikėtina, pagaliau pavyko užčiuopti archajiškos upės pėdsakus. „Maždaug 2 metrų gylyje žemė atvėrė pailgą medinę kaladę su išskaptuotu grioveliu viduryje. Jo šone matyti įkalto rąstelio likutis. Mano manymu, tai ne kas kita, o laivų statyklos inžinerinio statinio – stapelio – skersinis. Juolab kad 1994 metais už pusantro šimto metrų nuo tos vietos esančiame Dienovidžio skvere archeologai jau buvo radę visą stapelio struktūrą“, – dėstė jis.

Sprendžiant iš stapelio liekanų, toje vietoje galėjo būti pastatytas bent vienas maždaug 20 metrų ilgio laivas. Jo statybos kultūrinis horizontas dendrochronologiniu metodu datuojamas apie 1519 metus.

L. Kavaliauskas paaiškino, kad prieš pusę tūkstantmečio laivai buvo statomi ant Senosios Dangės kranto. „Stapelį sudaro skersiniai su grioveliais, išdėliojami kas kelis metrus kaip kokie pabėgiai. Ant skersinių statytojai dėdavo laivo dugno, t. y. kylinę lentą, o nuo jos į šonus konstruodavo korpusą. Skersinių grioveliai skirti kuoliukams, į kuriuos būdavo atremiami statomo laivo bortai. Šių dalykų aptikta Dienovidžio skvere. Net neabejoju, kad radinys Tomo gatvėje yra lygiai tokio pat marinistinio inžinerinio statinio dalis“, – dalijosi įžvalgomis jūriniu paveldu besidomintis paveldosaugininkas. Jo manymu, kiti skersiniai, tikėtina, dar neatkasti arba slepiasi po gatvės grindiniu.

„Galime daryti išvadą, kad XVI amžiaus pradžioje prie Senosios Dangės buvo arba viena didelė laivų statykla, turėjusi keletą sklypų, arba kelios. Tai labai svarbus radinys, nes liudija, jog stapelis Dienovidžio skvere – ne atsitiktinis. Vadinasi, statyklų būta daugiau. Manau, rastas skersinis galėtų būti išimtas, konservuotas ir demonstruojamas kuriame nors muziejuje, nes byloja apie senąją laivadirbystę mieste“, – teigė L. Kavaliauskas.

Klaipėdos senamiesčio skvere archeologai aptiko, kaip spėjama, XVI amžiaus buvusios laivų statyklos (stapelio) liekanas.Laisvūno Kavaliausko nuotrauka

Mažai žinių apie laivus

Klaipėda savo laivų turėjo jau nuo pirmųjų miesto gyvavimo metų, tačiau žinių apie juos nėra. XIV-XV amžiaus dokumentuose įvardyti pagrindiniai mūsų uostamiesčio laivų tipai: jūriniai, žvejybiniai, Deimos laivai, keltai ir mažieji laivai.

„Mačiau to skersinio nuotraukas. Ir man atrodo, jog tai yra stapelio fragmentas. Galima spėti, kad laivai buvo statomi ne vienoje vietoje prie Senosios Dangės. Žinoma, reikėtų palyginti tą skersinį su aptiktais už kelių šimtų metrų. Šie radiniai liudija įdomų, svarbų Klaipėdos istorijai etapą“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Klaipėdos universiteto akademikas prof. Vladas Žulkus.

Anot jo, aptikti laivų statyklos likučiai Klaipėdos senamiestyje yra seniausias tokio tipo radinys. Nuo 1540 metų sklypas su laivų statykla Dienovidžio skvere buvo užpiltas. Gali būti, kad toks pat likimas ištiko ir objektą, rastą Tomo gatvėje.

Laisvūnas Kavaliauskas: "Tai labai svarbus radinys, liudijantis, kad prie Senosios Dangės tais laikais būta laivų statyklos ar statyklų.“ Deniso Nikitenkos nuotrauka

„Tai labai įdomu ir intriguoja. Lauksime išsamesnių tyrimų, nes kol kas archeologai aptiko tik vieną fragmentą. Anuomet laivus statė kvalifikuoti meistrai iš Vakarų Europos, vietiniai dirbdavo tik pagalbininkais“, – nurodė V. Žulkus.

Šaltiniuose laivo statyba Klaipėdoje minima 1517 metais, tačiau meistrų vardai nežinomi iki pat 1541 metų, kai Mėmelyje apsigyveno laivadirbis olandas Janas Jacobsenas. Jis 1566 metais buvo kunigaikščio Albrechto laivų statytojas. Didikas 1560-aisiais leido pastatyti Klaipėdoje laivą ir šis jau 1562 metais plukdė grūdus į Portugaliją, Lisaboną.

Žinoma, kad XVI amžiuje Mėmelyje jūrinius, prekybinius laivus statė olandai, dalis dailidžių buvo iš Hamburgo. Todėl ir laivų tipai turėjo būti tokie, kaip visoje Baltijoje bei Šiaurės jūroje.