Klaipėdos senamiestis atgauna istorinį veidą

Jono kalnelis taps patrauklia erdve

Klaipėdiečiai jau pastebėjo Bastionų komplekse vykstančius darbus. Daugelis gyventojų šių senųjų miesto įtvirtinimų vietą labiau žino kaip Jono kalnelį. Čia bus įrengti nauji takai, šlaituose - tribūnos žiūrovams, sutvarkyti tilteliai, įrengta pontoninė prieplauka, o ties "Kultūros fabriku" numatomas amfiteatras, fontanas, vaikų žaidimų aikštelė.

Po sutvarkymo Jono kalnelio erdvė taps patogesnė neįgaliesiems - nuo buvusios liuteronų bažnyčios pusės ketinama įrengti specialų keltuvą, o nuo Grįžgatvio gatvės atsiras takas, kuriuo į kalnelį galės pakilti tiek neįgalieji, tiek mamos su vežimėliais.

Žadamas dėmesys ir paveldui išsaugoti - ketinama sutvarkyti poternas, performuoti šlaitus atkuriant bastionų bei ravelino pylimus taip grįžtant prie jų pirminės išvaizdos.

TVARKANT Jono kalnelį bus atkurta pirminė bastionų išvaizda.

"Tai viena iš unikalių miesto vietų, kuri pasakoja senosios Klaipėdos istoriją, tačiau kartu norime, kad tai būtų miestiečių pamėgta susibūrimo vieta, todėl įgyvendindami projektą siekiame suderinti ir viena, ir kita - išsaugoti istorinį paveldą bei dar labiau atverti jo grožį, o greta įrengti ir patrauklią infrastruktūrą, kuri skatintų lankyti Bastionų kompleksą", - sako Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Darbai Jono kalnelyje numatomi dviem etapais. Anot R. Zulco, rangovas - bendrovė "Pamario restauratorius" - gana intensyviai dirba, tad iškart planuojama atlikti ir dalį antrojo etapo darbų. Bendra darbų vertė - 2,2 mln. eurų, iš jų - 1,3 mln. ES lėšos, didžioji dalis darbų turėtų būti atlikta per šiuos ir ateinančius metus.

Jei miesto evangelikų liuteronų bendruomenės iniciatyva virs kūnu, kiek tolesnėje perspektyvoje šią sutvarkytą erdvę turėtų papildyti ir atstatyta Šv. Jono bažnyčia.

Pokariu sugriauti maldos namai stovėjo Turgaus gatvės gale, visai šalia Jono kalnelio, o bažnyčios bokštas kadaise buvo iš toli matomas bei dominuojantis vertikalus miesto akcentas.

"Jau turime sutartį su rangovu, kuris rengia priešprojektinius sprendinius bei 3D modelį. Rudenį žadame sukviesti didelę tarptautinę konferenciją ir dalyvaujant partneriams iš užsienio, kurie turi tokių objektų atstatymo praktikos, aptarti tolesnius veiksmus", - teigia R. Zulcas.

Piliavietės atgimimas: kitas žingsnis - bokštas

Darbai verda ir dar viename paveldosauginiame objekte - Klaipėdos piliavietėje. Anot R. Zulco, šiuo metu čia įgyvendinami du projektai: "Vienas jau baigiamas - atkurta rytinė kurtina, iki rugpjūčio joje turime pabaigti įrengti erdves moderniam muziejui. Šio objekto sąmatinė vertė - apie 5 milijonus eurų. Kitas projektas - Priešpilio gatvės tiesimas. Šiuo metu vyksta rangos darbų pirkimo procedūros, o darbai, tikimės, prasidės vasaros antroje pusėje. Gatvė bus keliais metrais perkelta į pietinę pusę - taip atveriant unikalios ir vienintelės Lietuvoje, bet būdingos Šiaurės Europai, pilies žvaigždės formos įtvirtinimų kontūrą, o kartu ir kelią tolesniam teritorijos vystymui", - pasakoja pašnekovas.

Šiaurinė kurtina atkurta jau kiek seniau - sutvarkytose piliavietės erdvėse veikia Pilies muziejus, II pasaulinio karo laikų muziejinė ekspozicija "39/45", įrengta konferencijų salė.

ATSTATYTAS pilies bokštas bus naudojamas ir kaip apžvalgos aikštelė.

Atkūrus rytinę ir šiaurinę kurtinas ketinama imtis pilies bokšto atkūrimo. Tiesa, tai nebus autentiškas bokštas, nors iš išorės ir atrodys taip pat.

"Svarstyta galimybė atkurti ir autentišką pilies bokštą visa apimtimi, tačiau tai kainuotų apie 5 milijonus eurų, tad po įvairių diskusijų galiausiai apsispręsta bokštą atkurti panaudojant metalines konstrukcijas, o iš lauko pusės - plytas, taip sukuriant originalią bokšto išvaizdą. Tai sprendinys, kuris kainuos gerokai mažiau, tačiau vis tiek neabejotinai puoš miestą, nes iš lauko atrodys kaip autentiškas bokštas. Šiam variantui pritarė ir Tarybos Kolegija", - sako R. Zulcas.

Anot pašnekovo, bokšto viršuje planuojama apžvalgos aikštelė, kuri galėtų tapti dar vienu miestiečių ir turistų traukos centru.

"Klaipėdoje tokių vietų, kur senamiestį galima apžiūrėti iš viršaus, nėra daug, tad bokštui su apžvalgos aikštele populiarumo, manome, netrūks. Bokšte taip pat galėtų veikti miesto raidos ar pilies atkūrimo informaciniai centrai. Įvertinę visas reikalingas procedūras, planuojame, kad šis projektas gali būti įgyvendintas per 3-4 metus", - teigia R. Zulcas.

Planuose - ir Turgaus aikštė

Šios vietos unikalumą dar 2009 metų publikacijoje nagrinėjo žurnalistė Gražina Juodytė. Anuomet ji rašė, jog Klaipėdoje, skirtingai nuo senųjų Didžiosios Lietuvos miestų, prekybai naudotos ne aikštės, bet paplatintos gatvės.

Klaipėdoje tebuvo viena specialiai suplanuota stačiakampė aikštė - šiandieninis Senasis turgus. Manoma, kad ji suplanuota XVIII a. pr. kaip vietinė prekyvietė.

Tada teritorija tarp Didžiosios Vandens gatvės ir pylimų vadinosi Frydricho miestu, kuris turėjo privilegiją.

Padėtis keitėsi po 1722 m., kai Frydricho miestą prijungė prie Klaipėdos senamiesčio. Tuomet pagrindinė miesto prekyvietė buvo Turgaus gatvėje, o šioji liko antraeile. Kartais joje būdavo priimami ir kilmingi svečiai.

Pavyzdžiui, 1818 m. aikštėje paradą priėmė karūnuotasis Prūsijos princas Frydrichas Vilhelmas, kuris, vykdamas iš Peterburgo, buvo sustojęs Klaipėdoje. Aikštė bėgant metams turėjo įvairių pavadinimų - ji vadinta Frydricho turgumi, Galvijų turgaviete ar net Paršelių turgumi.

Šiandien senamiesčio širdyje įsikūrusi miesto turgavietė dėl savo estetinio vaizdo klaipėdiečių pagyrų sulaukia nedaug.

Savivaldybės atstovai teigia siekiantys, jog šiai vietai būtų suteikta nauja kokybė, ir numato, jog keisis tiek Turgaus halė, tiek istorinė Turgaus aikštė. Savivaldybės planuose - šią unikalią teritoriją pritaikyti ir verslo, ir turizmo, ir miesto bendruomenės poreikiams.

"Mes ketiname tvarkyti miestui priklausančią aikštės teritoriją, o pačios turgaus halės tvarkymu rūpinsis turgaus administracija. Mūsų tikslas - sutvarkyti aikštės apšvietimą, dangas ir sukurti dar vieną patrauklią erdvę istorinėje miesto dalyje. Netrukus iš naujo skelbsime aikštės projektavimo konkursą. Procedūrą teks kartoti, nes prieš tai paskelbtas konkursas buvo nutrauktas, kadangi buvo pasiūlyta per didelė kaina", - apie planus tvarkyti Turgaus aikštę pasakoja R. Zulcas.

Įgyvendinant Turgaus aikštės rekonstrukcijos projektą bus sutvarkytos ir į turgavietę vedančios senamiesčio gatvelės - Šaltkalvių, Skerdėjų bei Aukštosios gatvės dalis. Projekto įgyvendinimas numatytas 2019-2020 metais.

Laukiama dujų fabriko atgimimo

Paveldosaugos specialistai atkreipia dėmesį, jog ypač svarbus ne tik viešųjų erdvių, bet ir istorinių statinių tvarkymas. Pernai buvo sutvarkytas Savivaldybei priklausantis saugomas pastatas Liepų g. 7, restauruoti jį puošiantys lipdiniai bei skulptūros.

Nors ir ne tokiais tempais, kaip norėtųsi daugeliui klaipėdiečių, po truputį juda ir privačiose rankose esančių istorinių statinių tvarkymas. Didžiulių pokyčių tikimasi buvusiame dujų fabrike. Šiuo metu yra išlikę 3 komplekso pastatai, kuriuos savininkai planuoja palaipsniui sutvarkyti. Šiemet jiems skirta ir kone 100 tūkst. eurų siekianti Savivaldybės parama.

"Siekdami paskatinti privačių namų savininkus tvarkyti savo turtą, šiemet išbandėme naują skatinimo formą. Suprantame, kad neretu atveju nuo darbų sustabdo ne nenoras tvarkytis, o finansų stoka, todėl nuo šių metų Savivaldybė numatė dalinio finansavimo galimybę saugomų kultūros paveldo objektų valdytojams. Tam šių metų biudžete buvo numatyta 100 tūkst. eurų, kurie, įvertinus visas pateiktas paraiškas, atiteko Dujų fabriko savininkams", - sako Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vyr. specialistė Karina Jakienė.

POKYČIAI. Didžiulių pokyčių tikimasi buvusiame dujų fabrike.

Anot K. Jakienės, kitąmet savo turtą tvarkantiems saugomų statinių savininkams turėtų būti numatyta didesnė suma, o paraiškas kitiems metams galima teikti jau dabar.

"Kitąmet šiai programa, tikimės, bus skirta mažiausiai 200 tūkst. eurų, tad galėsime patenkinti daugiau paraiškų", - pasakojo Paveldosaugos skyriaus atstovė.

Anot K. Jakienės, džiugina ir kitos privačios iniciatyvos: "Matome rimtus savininkų žingsnius siekiant sutvarkyti dar vieną Kultūros paveldo objektą -spirito ir alaus gamyklos statinių kompleksą Šaulių gatvėje. Jau vyksta projekto derinimo procedūros - statinių kompleksą numatoma rekonstruoti ir pritaikyti viešbučių, paslaugų, gydymo bei administracinei paskirčiai."

Dėmesys fachverko pastatams

Šiemet ketinama pradėti tvarkyti ir Klaipėdos senamiestyje esantį fachverko pastatų kompleksą, kuriame įsikūrusios kultūros įstaigos - Kultūrų komunikacijų centras, Lėlių teatras, Dailininkų sąjungos skyrius. Šio projekto imasi Savivaldybė.

Pasak R. Zulco, sutartis dėl komplekso tvarkymo bus pasirašyta jau netrukus. "Iš viso bus sutvarkyti keturi fachverkiniai pastatai. Kartu bus sutvarkyti ir šalia esantys Lėlių teatro bei Menininkų kiemeliai.

KETINAMA tvarkyti fachverko pastatų kompleksą.

Projekto sąmatinė vertė - apie 1,8 mln. eurų, iš jų - 1 mln. skirta iš ES fondų.

Tvarkybos darbai prasidės rugsėjo mėnesį, didžioji dalis bus atlikta per ateinančius metus", - teigia R. Zulcas.

Dėl senamiesčio grindinio - galvosūkis

Vyksta svarstymai ir kaip tvarkyti senamiesčio grindinį, kurį daug kas keiksnoja dėl jo nelygumo. Ypač problemiška senamiesčiu judėti neįgaliesiems, tad daliai gatvių, vadovaujantis Darnaus judumo planu, netrukus bus rengiamas sutvarkymo projektas.

"Galvosime, kaip adaptuoti dangas. Vertingoji grindinio savybė yra būtent natūralus akmuo, o ne jo forma ar dydis. Kaip tik ir spręsime, kokia turėtų būti danga.

Kiek geresnė situacija yra Daržų gatvėje, kuri jau buvo tvarkyta - ten danga jau gerokai lygesnė, tačiau nepakankamai lygi, kad ja džiaugtųsi neįgalieji.

Kai prieš dvejus metus "Kultūros fabrike" vyko Darnaus judumo konferencija, skirta neįgaliųjų judėjimo mieste problemoms spręsti,buvo įvardinti trūkumai, kurie neleidžia laisvai judėti, tad planuojame taikyti universalaus dizaino principus, bandysime derinti ir paveldosauginę pusę, ir patenkinti neįgaliųjų poreikius.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras yra sudaręs neįgaliesiems skirtą maršrutą po Klaipėdos senamiestį - žemėlapyje pažymėtos gatvės, kuriomis žmonės, turintys judėjimo negalią, gali patekti į lankytinus objektus. Atlikus gatvių tvarkybą, šios galimybės tik išsiplės", - sako R. Zulcas.

Sutvarkymo projektas apims Žvejų, Teatro, Sukilėlių, Daržų, Vežėjų gatves bei Aukštosios gatvės atkarpą, kuri neįeina į Turgaus aikštės sutvarkymo projektą.