Klaipėdos regionas surado savąjį identitetą?

Asociacijos "Klaipėdos regionas" vadovė Eglė Stonkė "Vakarų ekspresui" sakė, kad regioninė specializacija, kitaip tariant, susitarimas, kuria kryptimi regionas auga ir vystosi ateityje, tampa vis svarbesnis, nes liečia ir įvairių projektų finansavimą.

"Europoje stiprėja pozicija, kad viešieji pinigai neturi būti dalinami plačiai, bet kiekvienas regionas turi turėti aiškią viziją, kuriose srityse yra stiprus ir kur jis eina. Pavyzdžiui, vienas regionas gali būti stiprus pažangioje ekonomikoje ir pramonėje, kitas galbūt stipresnis turizmo ar žemės ūkio srityse. Toms sritims ir skiriamas tikslinis finansavimas", - sakė pašnekovė.

"Mūsų regionas išsiskiria tuo, kad pirmieji pradėjome apie tai kalbėti ir atsakingai ruoštis pokyčiams. Tai naujas regionų politikos modelis, prie kurio dirba visos regiono savivaldybės. Jos susitelkusios, kartu dirbame ir kviečiame kartu dirbti partnerius iš verslo, švietimo sektorių, mokslo įstaigas, bendruomenes. Norime, kad procese dalyvautų visų sričių atstovai", - pridūrė E. Stonkė.

Parengtoje regiono identiteto analizėje teigiama, kad šiandieninis administracinis Klaipėdos regionas sujungia du istorinius / kultūrinius regionus su prasilenkiančiomis geografinėmis ir vertybinėmis ribomis: Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą.

Išskirtos kiekvienos savivaldybės stiprybės. Pavyzdžiui, pagrindinėmis Klaipėdos miesto siunčiamomis žinutėmis įvardijami žodžiai "laisvė, gerovė, jūra, naujovės, konkurencingumas, ateitis", o miestas stipresnis mėlynosios ekonomikos srityje.

Klaipėdos rajono savivaldybę apibūdina žodžiai "atvirumas, gerovė, verslumas, kūryba, tvarumas, gamta", o specializacija - tarp pramonės ir gamtos.

Kretingos rajono savivaldybės stiprybė - patrauklumo didinimas ir tvaraus rajono vystymas, atitinkami ir apibūdinantys žodžiai: "gerovė, tvarumas, gamta, žmogus, kultūra, istorija".

Neringos savivaldybei priskiriami žodžiai "legenda, savitumas, pamarys, jūra, paveldas", o jos išskirtinumas - ekologija, turizmas, sveikatingumas, kurortas.

Palangos savivaldybės stiprybės - rekreacija, turizmas, kurortas, o ją apibūdina žodžiai "atvirumas, sveikatingumas, tarptautiškumas, saugumas".

Šilutės rajonas išsiskiria turizmu, ekologišku žemės ūkiu ir žuvininkyste, tačiau sykiu jis apibūdinamas žodžiais "veržlumas, tvarumas, globalumas, žmogus".

Skuodo rajono savivaldybės stipriosios pusės - žemės ūkis, verslas ir turizmas. Ją apibūdinti dar galima žodžiais "žemaičiai, gerovė ir verslumas".

Savivaldybės taip pat siekia pasiųsti ir aplinkai draugiško regiono žinutę.

Akcentuojama, kad Klaipėdos regionas turi aukštą potencialą išnaudoti skirtingas vietines kultūras, kurti vietinius "ženklus", grįsti juos regioniniu išskirtinumu.

E. Stonkė teigė, kad šia linkme dirbama jau apie porą metų. Regiono savivaldybės išskyrė penkias kryptis, kurios, manoma, yra stipriosios pusės: pažangios pramonės ekonomika, paslaugų ir kūrybinė ekonomika, jūrinė ekonomika, bioekonomika ir darnus turizmas.

Keliamas tikslas šias kryptis sustiprinti iki 2030 metų.

Pasak asociacijos vadovės, svarbu, jog visos savivaldybės matytų save kaip regiono dalį. Dabar yra baigiamoji stadija - informacija pristatoma suinteresuotoms pusėms. Jei nebus sulaukta kokių nors pastabų, strategiją tvirtins visos regiono savivaldybės.