Klaipėdos poilsio parke - erkės

Šiemet pirmosios erkės Girulių miške buvo pastebėtos kovo 29 d. (2018 m. – balandžio 5 d.). Nustačius erkių aktyvumo padidėjimą Girulių miške (apie 50 erkių viename maršruto kilometre), nuo gegužės 29 d. iki birželio 5 d. buvo atliekami erkių paplitimo ir gausos stebėjimai Klaipėdos miesto parkuose ir kitose rekreacinėse vietovėse (Klaipėdos skulptūrų parke, Klaipėdos poilsio parke, Vasaros estrados prieigose, dviračių take palei Danės upę, Mumlaukio ežero prieigose, Jono kalnelio prieigose, Ąžuolyno parke, Draugystės parke, Reikjaviko parke, Sąjūdžio parke). Viename iš jų, Poilsio parke („Kar Kar“) buvo aptikta keletas erkių.

Erkių platinamų ligų sukėlėjus perneša iksodinės erkės, kurios paplitusios visuose Lietuvos regionuose. Erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Erkės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Visiškai neaktyvios erkės būna esant neigiamai aplinkos temperatūrai, sniegui. Aktyvi erkė dažniausiai randama ant žolės stiebo 10–20 cm aukštyje, bet gali būti randama ir iki 1 metro aukštyje. Nešienautoje, aukštesnėje žolėje susidaro palankios sąlygos erkėms gyventi. Erkės gyvena ten, kur gera augmenijos danga, vidutinis arba didelis kritulių kiekis, kur dirvožemio paviršius išlieka drėgnas net ir sausuoju metų laiku.

Erkių platinamų ligų statistika

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento duomenimis, 2018 m. Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 34 erkių platinamų ligų atvejai (6 – erkinio encefalito ir 28 – Laimo ligos). 2019 m. sausio–gegužės mėnesiais Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 6 Laimo ligos atvejai, erkinio encefalito atvejų neregistruota.

Apsisaugojimo priemonės

Patikimiausia apsisaugojimo priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai. Nuo Laimo ligos vakcinos dar nėra – reikia saugotis erkės įsisiurbimo. Parkuose ir miškuose rekomenduojama vaikščioti pėsčiųjų, pažintiniais takais. Nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiog ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę, kilimėlį ar kitą turimą medžiagą. Patariama gamtoje vilkėti šviesius drabužius, nes taip bus lengviau pastebėti užropojusią erkę. Kiek įmanoma, uždenkite ir kitas atviras kūno vietas. Drabužius ir atviras kūno vietas galima apsipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais). Grįžus iš gamtos į namus, reikėtų atidžiai apžiūrėti savo kūną, ypač erkių mėgstamas kūno vietas: kojas, pažastis, juosmens sritį, galvą, kaklą ir ausis.

Taip pat labai svarbu tinkamai prižiūrėti parkus, poilsiavietes, dažnai žmonių lankomus miškus, sodus, gyvenamųjų namų teritorijas: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, iškirsti menkaverčius krūmus, išvežti miško darbų atliekas, nupjautą žolę, praplatinti pasivaikščiojimo takus, ypač tuos, kurie veda link vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių.

Erkinio encefalito prevencijai vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.