Klaipėdos pilis: kas, kaip ir kada?

Šie klausimai kitą savaitę bus sprendžiami tarptautinėje konferencijoje "Klaipėdos pilies atkūrimo perspektyvos", o šiandien ir rytoj "Kultūros fabrike" vykstančiame "Pilies Hakatone" savo idėjas turizmo ir edukacijos projektams piliavietėje siūlys programišiai.

Apskritai, atverti Klaipėdos piliavietės teritoriją miestiečiams buvo vienas pirmųjų uostamiesčio Tarybos sprendimų po Nepriklausomybės atkūrimo.

Istorinio dialogo erdvė

Piliavietėje įkurto Klaipėdos pilies muziejaus direktorius, archeologas Jonas Genys norėtų, kad būtų atstatyta pilis. "Kultūrinė, reprezentacinė Valdovų rūmų veikla labai imponuoja. Norėtųsi, kad tai vyktų ir Klaipėdoje. Mūsų miestui atstatyti pilį būtų labai naudinga. Istorinės medžiagos tam pakanka. Esminis klausimas yra finansinis. Pilies korpusų atstatymas - labai brangus projektas. Nuosaikesnis variantas būtų atkurti pilies pylimus, apjuosti pilies teritoriją gynybiniu grioviu ir atkurti tiltą. Pilies bokštą ir visą pilies pastatų tūrį galbūt galima atkurti panaudojant modernias technologijas, lazerius ir panašiai", - svarstė pašnekovas ir pridūrė, kad pats būtų už fizinį pilies atstatymą.

"Įsivaizduoju pilį kaip atvirą istorinio dialogo erdvę, kurioje būtų plėtojamos muziejaus ir įvairios kultūrinės veiklos bei funkcijos. Jau šiais metais ketiname atverti lankytojams naują, Antrajam pasauliniam karui skirtą ekspoziciją. Šiuo metu vyksta viešieji pirkimai dėl pylimo, matomo iš Žvejų gatvės, pritaikymo inovatyviam archeologijos muziejui, kurio atidarymo tikimės 2020 m. pradžioje. Atstatytoje pilyje galėtų įsikurti A. Popovo meno kūrinių kolekcija, urbanistikos muziejus, amatų centrai, kitos visuomeninės organizacijos. Nenorėčiau tik, kad čia atsirastų viešbutis, nes viešbučiai uždaro teritoriją", - kalbėjo J. Genys.

SVARSTYMAI. Pernai vykusio Baltijos architektų suvažiavimo metu buvo kalbama apie tai, jog piliavietė gali tapti moderniu objektu. Paveldosaugos specialistai laikosi pozicijos, kad pilis turi būti atstatyta arba atkurta. UAB "Senamiesčio projektas" vizualizacija

Į pilį neinvestuotų

Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas, viešbučio "Michaelson Boutique" vadovas Gintautas Bertašius nusijuokė, kad viešbučio pilyje tikrai nekurtų ir į pilies atstatymą neinvestuotų.

"Kodėl? Todėl, kad neturiu patirties įgyvendinant tokius projektus. Viešbučių mieste pakanka, tie patys pustuščiai stovi", - sakė verslininkas. Pašnekovo nuomone, vien tik atstatyta pilis traukos objektu netaps vien todėl, kad yra atstatyta, neautentiška. Trauktų tik tai, kas būtų pilyje. Tai galėtų būti muziejus, tačiau jis turi būti toks, į kurį žmonės norėtų atvažiuoti pasižiūrėti iš kito pasaulio krašto. Dabar Klaipėdoje tokio muziejaus nėra ir apskritai labai trūksta turizmo infrastruktūros, traukos objektų", - konstatavo G. Bertašius.

Miesto širdis turi plakti

Gidė, architektūros istorijos lektorė Laurencija Budrytė-Ausiejienė apgailestavo, kad dabar Klaipėdos turistai, eidami pro šalį, net nesupranta, kur yra piliavietė. "Net kai jiems papasakojame, parodome bastionus, aiškiname, kad apačioje yra poternos, o jose - muziejus, miesto svečiai labai nustemba. Deja, Klaipėdos piliavietė - juodoji, nepažinta zona, pro kurią kruizinių laivų turistai praeina kaip pro statybvietę.

"Mano nuomone, šioje vietoje buvo ir turėtų būti miesto širdis, kurioje galime pasakoti miesto istoriją ir puoselėti istorinę atmintį. Ar atkartosime senąsias pilies formas, ar interpretuosime jas moderniai - tai jau diskusijų klausimas" - svarstė pašnekovė.

Kultūros istorijos ir paveldosaugos studijas baigusi L. Budrytė-Ausiejienė prisipažino ilgą laiką skeptiškai vertinusi neišlikusių objektų atstatymą.

"Mano nuostatą pakeitė Valdovų rūmai. Šis objektas iš pradžių man atrodė butaforinis, nežinia kam skirtas statinys, tačiau dabar jis taip puikiai pritaikomas, kad tapo vienu didžiausių traukos centrų Vilniuje. Tai nuostabi reprezentacinė vieta, kurioje ne tik miesto istoriją galima pristatyti, bet vyksta ir aukščiausio lygio susitikimai, apdovanojimai, koncertai, parodos. Tokio tipo objekto Klaipėdoje nėra ir labai trūksta. "Švyturio arena", Žvejų rūmai net Dramos teatras - ne tam skirti pastatai. Anksčiau ar vėliau miestui reikės reprezentacinės erdvės. Kodėl ja negalėtų tapti atstatyta pilis?", - klausė gidė.

Pilis jau yra virtualioje erdvėje

UAB "Uostamiesčio projektas" pagal istorinius duomenis parengė atkurtos Klaipėdos pilies 3D modelį. Virtualioje erdvėje galima pamatyti, kaip Memelburgo pilis iš išorės ir vidaus atrodė 1710 metais, ir kaip ji atrodytų Klaipėdoje dabar.

Šio projekto autorė, architektė Snieguolė Stripinienė pažymėjo, kad vaizdas gali nustebinti, nes iš senųjų graviūrų įsivaizduojame, jog pilis buvo didelė. "Tačiau miestas tada buvo visai mažas, o dabar išaugusiame mieste atstatyta kompaktiška pilis atrodytų labai dailiai, subtiliai ir tikrai nekonkuruotų su dabartiniu pastatymu. Būtinai reikėtų nugriauti sporto salę, nes ji sudarytų vizualinę konkurenciją", - sakė architektė.

S. Stripinienės nuomone, dėl pilies perspektyvos jau neturėtų kilti diskusijų, nes parengti teritorijų planavimo dokumentai: detalusis planas, specialusis planas numato pilies pastatų tūrio atkūrimą, remiantis istoriniais duomenimis. "Aš pritariu šiai perspektyvai. Įsivaizduoju, kad atkurtoje pilyje veiktų ne tik muziejus, bet ir turizmo informacijos centras, konferencijų centras.", - sakė pašnekovė.

Užburtas ratas

"Strateginiame miesto plane yra įrašyta nuostata visiškai atstatyti Klaipėdos pilį ir mes žingsnis po žingsnio einame link to. Procesas ilgas ir gali tęstis dar labai ilgai, nes teritorijos problema - labai jautri. Tai resursų ir poreikių klausimas. Miesto siekis - urbanistinis. Norima, kad piliavietės dykroje iškiltų pastatai, kurie butų patrauklūs", - pažymėjo Savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Ričardas Zulcas. - Pilies požemiuose įkurtas muziejus, atstatomos rytinė ir šiaurinė pilies kurtinos, pažymėtas pilies kontūras. Tolesniame plane numatyta atkurti pilies bokštą bei restauruoti pilies teritorijoje esančią buvusią "Neptūno" irkluotojų bazę, veikusią 1920 metais. Tačiau tenka pripažinti, jog galutinės vizijos - architektūrinės koncepcijos, kaip turi atrodyti Klaipėdos pilies kompleksas, neturime. Taip, buvo atlikta galimybių studija, tačiau ji tik finansiškai pagrindė pilies pastatų tūrio atstatymą ir nenumatė konkrečių atkurtos pilies veiklų ir funkcijų. Konkurso architektūrinei koncepcijai skelbti negalime tol, kol nežinome, kokios veiklos bus vykdomos šioje teritorijoje. Toks užburtas ratas. Organizuojamos konferencijos tikslas - atsakyti į šiuos klausimus", - sakė R. Zulcas.

Direktorius priminė, kad Klaipėdos piliai atstatyti jau nebus galima pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis, nes jos jau išdalintos iki 2022 metų, o miesto biudžetas tam - per menkas. Konferencijoje bus sprendžiamos privataus ir viešo sektoriaus bendradarbiavimo galimybių klausimas.

R. Zulcas pažymėjo, jog vis dar neišspręsta dilema, ar Klaipėdos pilis turi būti atkuriama, atstatoma ar tai bus nauja statyba.

"Pernai vykusio Baltijos architektų suvažiavimo metu buvo kalbama apie tai, jog piliavietė gali tapti moderniu objektu. Paveldosaugos specialistai laikosi pozicijos, kad pilis turi būti atstatyta arba atkurta. Konferencijos metu bus nagrinėjama teisinė bazė, fizinės ir finansinės Klaipėdos pilies atstatymo galimybės. Skirtingomis pilių atstatymo, atkūrimo ir naujos statybos galimybėmis pasidalins konferencijos dalyviai iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, kurie jau įgyvendino tokius projektus.

Klaipėdos pilies ir piliavietės raida po Nepriklausomybės atkūrimo
2016 m. piliavietės papėdėje rekonstruota automobilių stovėjimo aikštelė.
2015 m. atstatyta piliavietės rytinė kurtina, kurioje įrengtas modernus konferencijų centras.
2013 metais Klaipėdos piliai ir bastionams restauruoti skirta 9,6 mln. litų, iš jų 8,5 mln. - iš Europos regioninės plėtros fondo. Lėšos skirtos rytinei kurtinai(gynybinei sienai) bei po ja esančiam Antrojo pasaulinio karo laikų dažų (kuro) sandėliui restauruoti bei ekspozicijoms įrengti.
2013 m. Klaipėdos piliavietės teritorijoje nugriautas administracinis ir gamybinis pastatas, pažymėti istoriniai uostamiesčio pilies žvaigždės kontūrai.
2009 m. Lietuvos verslo paramos agentūra atmetė Klaipėdos savivaldybės paraišką, kuria buvo prašoma 20 mln. litų pilies atkūrimo darbams.
2008 m. firma "EI projektai" pristatė piliavietės galimybių studiją ir pateikė dvylika piliavietės atkūrimo variantų - nuo dalinio pilies atkūrimo iki pilies, bastionų ir aplink esančių gynybinių kanalų atnaujinimo. Pilyje pasiūlyta įrengti rotušę, tarptautinį konferencijų centrą, išplėsti Klaipėdos pilies bei miesto raidos muziejų, o jos teritorijoje sukurti mažųjų jachtų uosto infrastruktūrą. Paskaičiuota projekto vertė - daugiau kaip 171 mln. litų. 123 mln. litų tikėtasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 10 mln. litų - iš nacionalinio biudžeto bei Klaipėdos miesto savivaldybės, 38 mln. litų - iš privačių investicijų.
2008 m. uostamiesčio Savivaldybė numatė parengti Klaipėdos pilies atstatymo galimybių studiją, techninį projektą ir siekti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
2007 m. Klaipėdos miesto Taryba nusprendė, jog Klaipėdos pilis turėtų būti atkurta - t.y. atstatyta visu savo tūriu su bokštu.
2006 m. rugpjūčio 1 d. muziejuje atidaryta princo Karlo poterna, kurios ekspozicija supažindina su Klaipėdos miesto ir pilies raida iki šių dienų, rodoma sovietmečio kino kronika bei miesto ateities vizijos projektas.
2002 m. įvyko Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso teritorijos vystymo ir valdymo modelio projektų konkursas. Jį laimėję "Uostamiesčio projektų" autoriai pilies vietoje siūlė palikti ir eksponuoti archeologinį klodą, sunaikintų bastionų menamame tūryje įkurti viešbutį, o S. Manomaičio suprojektuotame bokšte įrengti kazino arba restoraną su ekspozicijos elementais. Pagal šį projektą buvo parengtas "Istorijos, kultūros ir turizmo centro Klaipėdos piliavietėje" detalusis projektas, kuriame numatyti darbai ir jų finansavimas iki 2009 m.
2002 m. rugpjūčio 1 d. iškilmingai švenčiant Klaipėdos miesto 750-ies metų jubiliejų atidarytas Pilies muziejus. Autentiškoje XVII - XVIII a. poternoje, esančioje po princo Frydricho bastionu, apžvelgiama pilies ir miesto raida XIII - XVII a.
1999 m. įvyko pilies didžiojo bokšto atstatymo konkursas, kurio laimėtojas architektas Saulius Manomaitis pasiūlė atstatyti bokštą laikantis senojo bokšto tūrių, aukščio, silueto. Tačiau jo atstatymui naudoti ne tradicinę medžiagą - plytas, o stiklą.
1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė iki 2009 m. iškeldinti iš Klaipėdos piliavietės teritorijos AB "Klaipėdos laivų remontas", Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos rengti Klaipėdos piliavietės ir artimiausių jos teritorijų pritaikymo projektus.