Klaipėdos miestas užsimojo plėstis

Klai­pė­dos ta­ry­ba jau šį mė­ne­sį svars­tys, ar kreip­tis į Vy­riau­sy­bę dėl da­lies Klai­pė­dos ra­jo­nui pri­klau­san­čių že­mių pri­jun­gi­mo prie uos­ta­mies­čio. Toks sie­kis mo­ty­vuo­ja­mas tuo, kad Klai­pė­dos ra­jo­ne, vi­siš­kai ša­lia mies­to ri­bų, gy­ve­nan­tys žmo­nės pa­ti­ria daug ne­pa­to­gu­mų.

„Formaliai jie gyvena rajono teritorijoje, tačiau visi dirba Klaipėdoje, naudojasi miesto infrastruktūra. Susiduriama su sunkumais vedant vaikus į darželius, mokyklas, nes į Gargždus tėvai jų neveža, o pagal įstatymus ne Klaipėdoje registruotų tėvų atžalos negali lankyti miesto ugdymo įstaigų. Neseniai meriją pasiekė ir per 100 rajono gyventojų, pageidaujančių prijungti jų kvartalą prie miesto, parašai“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo uostamiesčio savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Savo ruožtu Klaipėdos rajono politikai stoja piestu prieš tokius planus ir savo teritorijos miestui atiduoti neketina.

Suskaldyta teritorija

Jau daugiau nei dešimtmetį matyti tendencija, kai vis daugiau klaipėdiečių kraustosi už oficialių miesto ribų į naujus gyvenamuosius kvartalus Klaipėdos rajone.

Bene daugiausia diskusijų kyla dėl teritorijos tarp miesto ir magistralinio kelio Klaipėda-Liepoja, vadinamo Palangos plentu. Į ją patenka penkios rajono gyvenvietės – Tauralaukio kaimo dalis, Aukštkiemiai, Glaudėnai, Kalotė, Purmaliai su sodų bendrija „Pakrantė“.

Kone kuriozinė situacija susiklosčiusi dėl Kalotės kaimo: dalis jo teritorijos priklauso rajonui, dalis – miestui.

„Jau nebe vienus metus keliame šį klausimą, nes yra netvarka. Tame pačiame kaime, bet rajonui priklausančioje dalyje gyvenantis žmogus kviečia greitąją medicinos pagalbą, ir ekipažas važiuoja iš Gargždų. Už keliasdešimt metrų toje pačioje Kalotėje, bet jau miesto zonoje, gyvenantį žmogų gelbės Klaipėdos ekipažas. Dabar gyventojai iš Aukštkiemių surinko parašus ir prašo jų kvartalą prijungti prie miesto, todėl privalome svarstyti šį klausimą. Manau, kad savivaldybės taryba apsispręs ir pritars miesto ribų plėtimui be didesnių diskusijų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė buvęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Sprendimui plėsti uostamiesčio teritoriją jau pritarė tarybos Finansų ir ekonomikos bei Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetai.

Procedūra – ilga

Anot R. Gružienės, municipaliniu lygiu priimami sprendimai – tik ilgo kelio pradžia.

„Jei Klaipėdos miesto taryba tam pritars, dar nereiškia, kad tos teritorijos bus iškart prijungtos. Savo sprendimą dar turės pateikti Klaipėdos rajono taryba. Tuomet reikės kreiptis į Vyriausybę, kuri pavestų Vidaus reikalų ministerijai atlikti norimų prijungti teritorijų gyventojų apklausą. Kitaip tariant, galutinis žodis priklauso žmonėms, o mes tik pradėjome procedūras. Jos iki galutinio sprendimo gali užsitęsti ir keletą metų. Jei pagal apklausas dauguma gyventojų pageidautų prijungimo prie miesto, Seimas turėtų keisti teisės aktus“, – teigė ji.

Didysis miesto administracinių ribų keitimas vyko 1996 metais, kai prie Klaipėdos buvo prijungta nemaža dalis rajono teritorijų.

„Gyvenimas juda į priekį, žmonės kraustosi, statomi nauji namai, ištisi kvartalai, jie yra prilipę prie pat Klaipėdos miesto ribos. Todėl natūralu, jog naudojamasi bendra Klaipėdos infrastruktūra, inžineriniais tinklais, vandentiekiu, reikia vesti vaikus į miesto ugdymo įstaigas. Tačiau gyventojų pajamų mokestis mokamas rajono savivaldybei, kurios infrastruktūra, viešojo sektoriaus paslaugomis beveik nesinaudojama“, – niuansus dėstė žemėtvarkininkė.

Rajonas nepasiduos

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad vietos politikai ne kartą yra pasisakę prieš savo teritorijos atidavimą Klaipėdai.

„Tokia nuostata buvo ir ji lieka. Žinoma, viską lems gyventojų norai, jų lūkesčiai. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį ir į keletą niuansų, susijusių su nekilnojamojo turto vystytojų planais. Kas gali paneigti, kad būtent jie yra suinteresuoti rajono žemių prijungimu prie Klaipėdos? Tokiu atveju brangtų ir jų parduodamas nekilnojamasis turtas“, – svarstė jis.

S. Karbauskas atkreipė dėmesį ir į žemės nuomos mokesčio tarifų padidėjimą gyventojams, jeigu jų valdos oficialiai taptų Klaipėdos miesto dalimi. „Juk žemės nuomos mokesčiai uostamiestyje yra gerokai didesni nei rajone. Ar žmonės norės mokėti daugiau nei dabar?“ – klausė jis.

Tuo metu R. Gružienė tikino, kad šis klausimas – dar labai abstraktus, jis būtų sprendžiamas ateityje. „Mokesčio tarifus nustato taryba, ji gali priimti sprendimą taikyti minimalius įkainius“, – sakė ji.

Palies ir uostą

Parengtame Klaipėdos miesto tarybos sprendimo projekte nurodoma, kad ketinama plėsti uostamiesčio ribas ir į pietinę pusę.

Už „Draugystės“ geležinkelio stoties Klaipėdos miestas ribojasi su Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija, kurioje vykdoma pramonės ir sandėliavimo veikla, vyrauja privatūs žemės ūkio paskirties sklypai. Nuolatinių gyventojų šioje teritorijoje nėra.

Vyriausybės nutarimu prieš devynerius metus teritorija, esanti tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo, priskirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinei teritorijai, kurioje numatyta uosto plėtra.

Iš Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos savivaldybė gavo raštą dėl Klaipėdos miesto įtakos zonos pietinėje miesto dalyje. Jame siūloma priskirti uostamiesčiui teritoriją, kuri Klaipėdos miesto bendrajame plane pažymėta kaip įtakos zona.

Teritorijoje numatoma įgyvendinti pietinės jungties (pietinio aplinkkelio) tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus projektą.

Teigiama, jog siekiant užtikrinti pažangą svarbu, kad visa su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra susijusi teritorija būtų vienos savivaldybės teritorijoje.