Klaipėdos kraštą jungė ir propaganda

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklose atvertėme pageltusius, suplyšusius, gotišku šriftu spausdintus, 1923 m. sausio 10, 12, 14, 17 dienomis išėjusius laikraščio "Prūsų lietuvių balsas" numerius.

10 markių kainavusio leidinio paantraštė skelbė, jog tai - "pačių lietuvių leidžiamas dienraštis". Kas jį kūrė - neskelbiama. Straipsniai publikuojami be autorių pavardžių, kartais jie pasirašomi inicialu "g-", kartais - Bangpūčio slapyvardžiu. Kartais keturių, kartais vieno lapo apimties laikraštis spausdintas Klaipėdos mieste veikusioje "Ryto" spaustuvėje. Leidinyje nebuvo nei fotografijų, nei piešinių, tik straipsniai ir grafiniuose rėmeliuose pateikiama reklama, kuriai skirti 1-2 puslapiai.

"Bus žibantis uostas Baltijos pajūry"

Visas dienas laikraščio įžanginiai straipsniai buvo skirti Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos. Sausio 10-ąją antraštė skelbė "Krašto gyventojai, budėkite". Straipsnis pradėtas patetiška gaida: "Artinas mūsų krašto sutvėrimo valanda. Parodysim Paryžiuj ir visam pasauliui mūsų valią ir neabejokim, kad išgirsti būsime. Teisybė turi triumfuoti. Didžvokiečių junkeriai, pasislėpę falšivame Urbeitsgemeinschafte ir matydami savo ponavojimo galą, skelbia mums kovą su visomis priemonėmis. Mes jų kovos priemones seniai pažįstame..."

Kitame to paties laikraščio straipsnyje "Teisybė ima viršų" autorius aiškino, kad "naciai gerai moka priežodį "skaldyk ir valdyk." Mūsų žmonėms buvo įkalbinėjamos baisiausios nesąmonės prieš brolius Didžiojoj Lietuvoj /...? Tuo tarpu sugalvotas mums gudrus, viliojantis maišelis "Freištatas" buvo išgiriamas kai rojus, o tuo tarpu užtraukiama lenkiškai vokiška kilpa ant mūsų kaklo."

Straipsnyje rašoma, kad Klaipėdos kraštas prieš Lietuvą daugiau kaip 180 km "neturi jokių žymių natūrališkų rubežių. /.../ "Sienos yra tokios ilgos ir pats kraštas toks mažas, kad jis jokiu būdu negali pats vienas išsilaikyti." Akcentuojama, kad krašte "duonos trūksta, kuro klausimas dingsta skaudžiame abejojime", o darbininkų klasė "su baime yra susirūpinusi dėl savo dabartinio padėjimo."

Dėl sunkios ekonominės Klaipėdos krašto padėties kaltinta okupacija, "į nelaimę įtraukusi viso krašto prekybą ir apyvartą" ir teigiama, jog "padarius freištatą dabartinis apverktinas padėjimas Klaipėdos krašto nepaliaujančiai pablogėtų".

Nuostabus paveikslas piešiamas, jeigu Klaipėdos kraštas susijungtų su Lietuva. "Kaip tik Klaipėda pasidarys Lietuvos uostas, taip jis tuojau pritrauks visą užsienio prekybą Lietuvos, kuri dabar 90 proc. eina per Karaliaučių ir Liepojų. Ir Klaipėda pavirs žibančiu uostu Baltijos pajūry", - rašoma straipsnyje.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".