Klaipėdos įvaizdžio kūrėjus keis rinkodaros profesionalai?

Oficialiai komisija savo darbą turėtų nutraukti per artimiausius keletą mėnesių, o jos vietą vėliau, žadama, užims profesionalių rinkodaros specialistų komanda.

"Pasitarimo metu kartu su Savivaldybės atstovais sutarėme, kad ši komisija atliko savo garbingą misiją ir galiausiai išsisėmė. Užduotį įvertinti Įvaizdžio komisijos nuostatus ir sudėtį Savivaldybės administracijai skyrė meras, - aiškino A. Šulcas. - Dabar, kai kuriama Klaipėdos ekonominės plėtros strategija ir baigta rengti kultūros strategija, siekiant profesionaliai pateikti miesto įvaizdį Klaipėdai ir pasauliui reikia suburti profesionalių rinkodaros specialistų komandą."

Prieita prie išvados, jog Įvaizdžio komisijos darbai dažnai dubliavosi su kitų komisijų, ypač Žymių žmonių, įvykių ir datų komisijos, užduotimis ir tapo pertekliniais. Nereikalingi Įvaizdžio komisijos sprendimai tapdavo ir tuomet, kai buvo sprendžiama apie planus statyti įvairius meninius objektus mieste - paminklus, skulptūras ir kt. Juk Miesto taryba yra patvirtinusi Meninių objektų, dailės kūrinių pastatymo ir nukėlimo tvarką, kuria remiantis šie sprendimai galėjo būti kur kas greičiau priimami.

A. Šulcas prisiminė Lietuvos jūrų kapitono Liudviko Stulpino skulptūros istoriją, kai Įvaizdžio komisijai vis neįtikdavo siūlomos objekto pastatymo vietos. Anot vicemero, ši komisija tapo tarsi įrankiu ko nors neleisti, ir dėl to visuomenėje buvo juntamas susierzinimas.

"Kalbant apie vizualinius miesto niuansus, juos siūlome spręsti dviem būdais. Pirma, jeigu miestui iškyla idėja statyti kokį nors meninį akcentą ir miestas yra užsakovas, šis turėtų skelbti atvirą konkursą bei sudaryti ekspertų komisiją, kuri ir atrinktų geriausią variantą.

Kitas dalykas - dovanos. Dažnai kyla nesutarimai ir trintis, kai menininkai miestui nori padovanoti kokį nors jų sukurtą objektą. Manome, kad Savivaldybė, vadovaudamasi Civiliniu kodeksu, turėtų patvirtinti tvarkos aprašą, kriterijus, kaip priimti arba nepriimti dovaną", - kalbėjo vicemeras ir pridūrė, jog taip būtų galima išvengti "skylėtą paltą" primenančių dovanų.

Nutraukus Įvaizdžio komisijos darbą, merui ar Savivaldybės administracijai sprendimus galėtų padėti priimti kūrybinės sąjungos. Jeigu nuomonės nesutaptų, būtų galima sudaryti ir nepriklausomų ekspertų grupę.

Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį ir buvo sudaryta tam, kad padėtų patraukliai pristatyti miestą. Klaipėda buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos miestų, kuriame buvo prabilta apie įvaizdžio formavimą, sukurtas miesto prekės ženklas - laivelis-šypsenėlė ir paskelbtas miesto šūkis "Laisvu stiliumi".

Bėgant metams Įvaizdžio komisijai buvo duodama vis daugiau funkcijų, kurių dauguma tapo cenzūrinėmis.

Klaipėdos įvaizdžio komisiją sudaro 12 narių, tarp jų - Savivaldybės, miesto Tarybos, Architektų, Lietuvos dailininkų, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto, Klaipėdos universiteto, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Klaipėdos pramonininkų asociacijos atstovai.