Kodėl neprigijo Klaipėdai sukurtas įvaizdis, kokia jo perspektyva, kaip savo tapatybę šiandien suvokia uostamiesčio gyventojai?
Asociacija su jūra
Vilniuje gyvenantis Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus buvo atviras, jog nežino, koks yra Klaipėdos miesto prekės ženklas nei šūkis. Priminus Klaipėdos įvaizdžio ženklus pokalbininkas sutiko, jog "šūkį kažkur girdėjo".
"Sakyčiau, jog šūkis "Laisvu stiliumi" neblogas, tačiau jis turėtų būti sistemingai ir nuolat populiarinamas komunikacijos ir viešųjų ryšių priemonėmis. Manau, kad Klaipėdai reikėtų stiprinti jūrinio miesto identitetą ir akcentuoti jo išskirtinumą ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių kontekste. Mano manymu, Klaipėdos įvaizdį Lietuvos kontekste natūraliai diktuoja jos išskirtinė padėtis. Tai - vienintelis mūsų šalies uostamiestis. Klaipėdos ir jūros asociacija yra pirma, lengva ir stipri, tačiau neteko pastebėti sisteminių miesto Savivaldybės veiksmų kuriant šį įvaizdį. Galbūt iš dalies šį darbą atlieka Jūros šventė, tačiau neteko matyti, kad jos kontekste ar reklamoje figūruotų Klaipėdos miesto prekės ženklas ar šūkis", - pastebėjo specialistas.
Kaip gerą miesto įvaizdžio komunikacijos pavyzdį pokalbininkas pateikė plačiai nuskambėjusią Kauno miesto prekės ženklo reklamą ir jo nuoseklų komunikacijos vystymą bei Druskininkų, kaip žiemos kurorto, įvaizdžio formavimo priemones.
Miestas tyli
Reprezentaciniai Klaipėdos miesto renginiai - Jūros šventė, regatos, Laivų paradas ir kiti - turi savo ženklus, kurie yra naudojami reklamoje ir atributikoje. VšĮ "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys atkreipė dėmesį, jog Jūros šventės ženklas, nors ir išlaiko savo stilistiką, tačiau yra kiekvienais metais atnaujinamas, atsižvelgiant į renginio tematiką.
"Klaipėdos miesto prekės ženklas, sukurtas prieš daugiau kaip dešimtmetį, nesikeitė. Vilnius per tą laiką, man atrodo, jau tris kartus pakeitė savo prekės ženklą. Manau, kad ženklas ir šūkis seniai neatitinka šiuolaikinių Klaipėdos poreikių ir vizijos, tad turi būti atnaujintas. Neprivalome jo naudoti vien todėl, kad jis toks yra", - įsitikinęs R. Žiubrys.
Pokalbininkas pasigenda miesto pozicijos ir strategijos formuojant Klaipėdos įvaizdį.
"Manau, kad Savivaldybė, skirdama lėšų reprezentaciniams miesto renginiams, turėtų skirti lėšų ir miesto vardui garsinti jų kontekste, tačiau tai nėra daroma. Mano, kaip renginių organizatoriaus, tikslas yra sukurti kokybišką renginį ir sukviesti kuo daugiau žmonių į jį, o miesto pozicija - kitokia. Jo tikslas turėtų būti paskleisti žinią, kad būtent Klaipėdoje toks renginys vyksta, kad Klaipėdoje kuria talentingi menininkai, kad miestas tuo didžiuojasi", - samprotavo VšĮ direktorius.
Pats R. Žiubrys Klaipėdai klijuotų laisvų žmonių miesto prie jūros etiketę.
Įvaizdžio komisija - be nuomonės
Klaipėdos savivaldybėje yra suformuota Įvaizdžio komisija, tačiau jai pirmininkaujanti Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė teigė, jog įvaizdžio klausimas komisijos posėdžiuose nebuvo svarstytas, o už ženklo naudojimą atsakingas Informavimo ir e. paslaugų skyrius.
Šio skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė patvirtino, jog skyriuje yra knyga apie Klaipėdos prekės ženklo ir šūkio naudojimą, kurioje detaliai surašyta instrukcija, kur ir kaip jis naudojamas.
"Mes naudojame šį ženklą suvenyrams, ženkliname juo padėkas, tačiau Savivaldybė dažniau naudoja kitą patvirtintą ženklą su Klaipėdos miesto herbu ir užrašu "Klaipėdos miesto savivaldybė". Klaipėdos prekės ženklas su laiveliu-šypsenėle nėra Savivaldybės ženklas, jis sukurtas miesto rinkodarai", - aiškino V. Venckutė-Palaitienė.
Pokalbininkė tvirtino, jog ji pati Įvaizdžio komisijos posėdžio metu prieš porą mėnesių inicijavo diskusiją dėl Klaipėdos miesto įvaizdžio ženklo ir šūkio.
"Manau, jog reikėtų peržiūrėti Klaipėdos įvaizdžio ženklą. Komisijos narių dauguma pasisakė, kad ženklas iš principo yra geras, tačiau reikėtų atnaujinti jo naudojimą, paieškoti naujų priemonių, kaip jį pateikti. Griežtų išvadų ar sprendimų nebuvo. Mano nuomone, jeigu ženklas bus nuolat kaitaliojamas, mes su juo nesitapatinsime. O norėtųsi turėti vieną ženklą, kaip skėtį, po kuriuo galėtume gyventi ir varijuoti jį naudodami. Reikėtų nusimatyti tam lėšų ir atlikti ženklo reviziją", - samprotavo skyriaus vedėja.
Paklausta, kokia iki šiol buvo Klaipėdos prekės ženklo ir šūkio rinkodaros strategija, kokia numatoma ir kas ja rūpinasi, V. Venckutė-Palaitienė sutriko. Neva atsakingų už tai kaip ir nėra.
"Gal Įvaizdžio komisija... Žinau, kad Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyrius ruošia Klaipėdos verslo pristatymo užsienyje rinkodaros strategiją", - nukreipė V. Venckutė-Palaitienė.
Ruošiasi ženklą atnaujinti
Savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė patvirtino, jog šiuo metu iš tiesų "intensyviai ruošiamasi" naujo Klaipėdos miesto prekės ženklo ir jo strategijos konkursui, planuojamam rudenį. Anot pokalbininkės, kitų metų lapkritį baigiasi Klaipėdos prekės ženklo registracija, suteikta dešimtmečiui.
E. Deltuvaitė priminė, jog 2015-2017 m. Klaipėdos miesto strateginiame plane yra numatyta skirti lėšų Klaipėdos miesto prekės ženklui atnaujinti. Iš šių metų Savivaldybės biudžeto tam skirta 14 481 euras, finansiškai prisidėti prie projekto, anot Savivaldybės darbuotojos, žada ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Uosto direkcija.
"Pastaraisiais mėnesiais įvairių Savivaldybės skyrių bei įstaigų specialistai žinių sėmėsi bent keliuose rinkodaros mokymuose, netrukus prasidės realus darbas. Šių metų tikslas - iki rudens parengti techninę specifikaciją prekės ženklo atnaujinimo konkursui. Siekiame suformuoti labai gerą Klaipėdos prekės ženklą, kuris tiktų tiek verslo, turizmo, kultūros, tiek ir kitoms sritims, kad jį norėtų ir galėtų masiškai naudoti Klaipėdos visuomenė. Tai nereiškia, jog senasis prekės ženklas visai išnyks. Manome, kad taip būtų neprotingai iššvaistytos dešimtmečio investicijos į jo populiarinimą. Greičiausiai tai bus prekės ženklo adaptacija, išlaikysianti gerąsias ir atpažįstamas esamo ženklo savybes. Gali būti, kad iš viso pirksime ne ženklą, o jo naudojimo strategiją", - sakė E. Deltuvaitė.
Rašyti komentarą