Klaipėdos ir rajono (ne)meilė: už ribos įsikūrę klaipėdiečiai – tarp kūjo ir priekalo

Tokių kaip ši klaipėdietė – šimtai. Ištekėjusios moterys juokauja esančios tarsi išsiskyrusios, mat Klaipėdos pašonėje iškilusiuose individualiuose namuose registruoti tik jų vyrai, o štai damos kartu su vaikais lieka Klaipėdoje. Namai Klaipėdos pašonėje kyla tarsi grybai po lietaus. Ten, kur prieš kelerius metus driekėsi kone ariami laukai, dabar stūkso kvartalai. Infrastruktūra kilti iš paskos nespėja, tad norėdami patekti į Klaipėdos darželius ir mokyklas rajono gyventojai priversti meluoti gyvenantys mieste.

Klaipėdos rajono Slengių gyvenvietė jau yra pareiškusi norą būti prijungta prie Klaipėdos. Klaipėdai, panašu, neliks nieko kita kaip priimti Slengių gyvenvietę į savo glėbį. Miestui tai didelio džiaugsmo irgi neteikia, mat savivaldybė įsipareigos teritoriją tvarkyti, apšviesti, tačiau tokia buvo gyventojų valia ir į ją privalės būti atsižvelgta. Teritorijų pakeitimą turės patvirtinti Seimas.

Panašių prisijungimų gali būti ir daugiau, sujudę ir daugiau gyventojų.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje viešėjo Vidaus reikalų ministerijos atstovai. Diskutuota apie miesto ir rajono administracinių ribų keitimą.

„Išties, žmonių situacija yra tokia: mamos su vaikais registruojasi mieste, kad galėtų gauti švietimo ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Deja, tenka pripažinti, kad vyrai registruoti pastatytuose namuose rajone, o mamos su vaikais mieste.

Diskusija buvo karštoka, nes Klaipėdos rajono politikai buvo „karštai“, sakyčiau net agresyviai nusiteikę. Mušėsi sau į krūtinę kaip tikri karžygiai. Vienas Seimo narys, Bronius Markauskas, paliko labai gero žmogaus įspūdį, jis vienintelis gebėjo suvokti, kad situacija yra ties žmogaus teisių ribų pažeidimu. Teoriškai šeimos gyvena „skyriumi“, bet kai paklausiau keleto mamų, ar jūs norėtumėte priklausyti Klaipėdos miestui, jos atsakė, kad taip. Ir pagrindinis argumentas yra tai, kad jos jaustųsi laimingesnės, nes nereikėtų nieko imituoti“, – po susitikimo socialiniame tinkle skelbė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Gyventojai tarsi įkaitai

Skaičiuojama, jog visai šalia Klaipėdos esančioje Sendvario seniūnijoje, kuri apima per 20 įvairių kaimų ir gyvenviečių, gyvena apie 18 tūkstančių gyventojų. Registruotų yra apie 10 tūkstančių.

„Seniūnijos teritoriją sudaro 6960,35 ha, kuri suskirstyta į 22 gyvenvietes. Gyventojų skaičius seniūnijoje nuosekliai auga ir augimo tendencija išlieka. Tūkstantį gyventojų perkopė 4 gyvenvietės. Skaičiai kalba patys už save, kur būtinos rimtos įvairiapusės investicijos infrastruktūrai ir ne tik“, – sako Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė.

15min seniūnė teigė, jog situacija akivaizdi – jaunos šeimos atsikraustė į rajoną gyventi, tačiau rajonas nepajėgus visų vaikų priimti į darželius, mokyklas, tad vienintelė galimybė lieka teisė pasilikti deklaruotą gyvenamąją vietą Klaipėdoje, kad vaikas galėtų lankyti ugdymo įstaigą.

„Manau, kad teisinėje bazėje yra padaryta spraga, žmonės yra tapę situacijos įkaitais. Reikėtų įstatyminę bazę sutvarkyti. Esame visi Lietuvos Respublikos gyventojai, turėtume turėti vienodas sąlygas. Gretimoje savivaldybėje gyvendami neturėtume jausti atskirtį, ir seniūnai tampame įkaitai“, – neslėpė moteris.

Klaipėdos rajone, kur susitelkę iš miesto persikėlę klaipėdiečiai, šiuo metu baigiama projektuoti mokykla-darželis, kuri atsiras Jakuose. Rajono savivaldybė šiuo metu baigia procedūras ir įsigyja sklypą netoli Slengių, kur planuojamas daugiafunkcinis kompleksas su darželiu bei progimnazija.

„Labai daug žmonių kraustosi pas mus gyventi, gali būti, kad ir tas pastatas neišgelbės“, – mano L.Urbutė.

Tiesiogiai su žmonėmis bendraudama seniūnė girdi kalbas su gyventojų norais prisijungti prie Klaipėdos. Anot seniūnės, žmonės balansuoja tarp pasitenkinimo gyvenamąja vieta ir įtampos, kuomet susiduriama su realybe – stinga švietimo įstaigų, asfaltuotų kelių, kitos infrastruktūros.

„Pagal išdalintų atliekų konteinerių skaičių, galimai seniūnijoje gyvena apie 18 tūkstančių gyventojų, tai kone dvigubai daugiau nei registruotų. Tai rodo ir spūstys, ir žmonių srautai. Žmonės jaučiasi kaip įkaitai, kai kalbame apie susisiekimo gerinimą, vaikų priėmimą į priešmokyklines ugdymo įstaigas“, – sakė moteris.

Pastaraisiais metais šioje seniūnijoje iškilo viena pradinė mokykla, tačiau tai tik lašas lyginant su poreikiu.

Dvigubas gyvenimas

„Priemiesčių gyventojai tarp kūjo ir priekalo, tarp žemės ir dangaus – nei miestiečiai, nei kaimiečiai“, – seniūnei paskelbus duomenis rašė Klaipėdos rajone gyvenanti Indrė Butenienė. Jos teigimu, skaičiai dar didesni, juk klaipėdiečiai gyvena ir Kretingalės bei Dovilų seniūnijose.

Moteris su šeima rajone gyvena jau dešimtmetį, pasakoja įsikūrusi dar tuomet, kai aplink driekėsi laukai, o dabar uodui nebeliko kur „snapo“ įbesti.

I.Butenienė, dirbanti Klaipėdos miesto savivaldybėje, sako, jog klaipėdiečiai priversti gyventi dvigubą gyvenimą. Štai pati moteris su vaikais yra registruota Klaipėdoje, o jos vyras – rajone. Tokias situacijas klaipėdiečiai sprendžia įvairiai, vieni registruojasi pas tėvus, kiti pas draugus.

„Kitaip vaikų į mokyklą nebūtų priėmę. Vien dėl to, kad eina į mokyklą mieste, jaučiu pareigą mokėti mokesčius Klaipėdoje. Vienas dalykas, kad rajono savivaldybė statytų mokyklas, darželius, nes pagrindinė problema yra švietimo įstaigos, ne keliai ir ne gydytojai. Klaipėdos miesto savivaldybė nėra suinteresuota priimti vaikų nemokamai. Mokinių krepšelis gaunamas, bet aplinką tenka išlaikyti savivaldybei, iš valstybės dotacijos mokamos algos mokytojams, perkami vadovėliai, išlaikomas, remontuojamas pastatas. Tai miestui daug kainuoja.

Miestas ir rajonas turi sutartį, pagal kurią galima pasiprašyti į mokyklą, darželį Klaipėdoje ir bus suteiktas siuntimas, tačiau pateikus prašymą mane nukreips į konkrečią mokyklą, o ne ten, kur aš noriu, kur man pakeliui į darbą“, – kalbėjo I.Butenienė.

Klaipėdos rajono savivaldybė yra sulaukusi tokių prašymų, tačiau tik dėl 82 vaikų.

Problemos ne tik Klaipėdoje

Tokių pat problemų turi visi didieji miestai, mat gyvenvietės kuriasi ir aplink Vilnių, Kauną, Šiaulius.

Vilnius nemažai teritorijų, tokių kaip Grigiškės, yra prisijungęs.

I.Butenienės teigimu, žvelgiant į didžiuosius Europos miestus ten veikia žiedinės savivaldybės, miestai apima didesnį plotą, į kurį patenka ir priemiesčiai.

„Norvegijoje teko matyti, jog darželiai ir pradinės mokyklos yra savivaldybės jurisdikcijoje, o vidurinės – regioninės valdžios rankose, panašiai kaip buvo mūsų apskričių administracijos. Yra įvairių modelių. Kalbų apie teritorijų prijungimą atsirado nes žmonės turi meluoti patys sau ir visiems kitiems. Vis tiek nejauku“, – sakė moteris.

S.Karbauskas: Klaipėda pražiopsojo

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas 15min teigė, jog iš tiesų Sendvario seniūnijoje, taip pat Kretingalės apylinkėse, Doviluose, Dituvos soduose, Dauparuose vyko didelė plėtra.

„Gal čia pagyrimas mūsų darbuotojams, o gal ne, kad lengviau statybos vyko? Klaipėda turi neįsisavintų teritorijų, kad ir Liepų gatvės gale, kitapus vadinamojo technikumo. Urbanistų skaičiavimais, Klaipėdos teritorija pajėgi turėti tris kartus daugiau gyventojų, miestas galėjo paruošti žemės sąlygas. Kodėl taip įvyko? Ar dėl sklypų kainų? Ar dėl biurokratinių trukdžių? Gal plėtotojams galėjo lengvatų duoti? Tai pražiopsota. Yra kaip yra.

Šiandien situacija tokia, kad iš biudžeto pinigų naujų mokyklų, darželių statyboms nelabai rastume, nes tos lėšos einamiesiems reikalams, remontui, atlyginimams.

Slengių gyventojams galbūt atrodo, kad viskas vyksta ilgai, tačiau 74 vietų darželio priestatą su visom procedūrom pastatėm per dvejus metus.

Šiandien viešos-privačios partnerystės pagrindu baigiam įsigyti sklypą, jame rengiam investicinį projektą. Čia atsiras 250 vietų darželis ir 450 vietų aštuonmetė mokykla. Ta vieta be galo perspektyvi Slengiuose, nes čia nėra išvystytos ir sporto bei kitos paslaugos.

Kalbant apie Slengių gyventojų prisijungimą daug kas apeliuoja į tai, kad reikia gerbti gyventojų nuomonę. Aišku, taip turi būti, bet Slengiuose registruota 1100 gyventojų, iš jų 900 suaugusių. Į balsavimą ateina 250, iš jų 130 pasisako už. Tai įstatymo spraga, nes nėra numatyta, kiek pasisakančių turėtų būti. Mūsų nuomone, turėtų būti atlikta pataisa, kad 50 proc. pasisako ir tuomet jau šventas reikalas.

Man kyla klausimų, ar prijungimas išspręs problemas? Ar padaugės mokyklų, darželių? Ar tai labiau emocinis faktorius, kad jaučiuosi klaipėdietis ir toliau noriu juo būti. Ką tos ribos pakeis? Nebereikės stovėti eilėse įvažiuojant į miestą?

Vidaus reikalų ministerija pasiūlė sudaryti darbo grupę iš miesto ir rajono atstovų, jei prireiks, dalyvaus ir jų specialistas. Ji turėtų analizuoti visus šiuos klausimus“, – svarstė S.Karbauskas.