Klaipėdos gėda

Paveldosaugininkai, niekaip nepriverčiantys uostamiesčio valdžios susirūpinti vis labiau niokojamo kuršių paveldo priežiūra, ketina imtis tūkstančius eurų siekiančių piniginių sankcijų.

KPD vadovybei kantrybė trūko, kai LŽ pranešė apie vis gausėjančius naujus ir nelegalius naminių gyvūnų kapus ant I-XIII amžių Žardės piliakalnio, kuris daug metų skęsta šiukšlėse. Šią vietą tvarko tik entuziastai.

Klaipėdos istorikų ir archeologų bendruomenė gūžčioja pečiais: antras pagal ekonomiką miestas Lietuvoje nemato reikalo ir neranda pinigų kuršių paveldui prižiūrėti.

Uostamiesčio savivaldybės teritorijoje stūkso vos du piliakalniai. Vienas jų - Žardės - tapo tikra kloaka, mat per 25 atkurtos nepriklausomybės metus valstybės saugomam objektui prižiūrėti neskirta nė cento.

Dar 2013-aisiais LŽ rašė, kad ant šio piliakalnio žmonės ėmė laidoti šunis ir kates, taip nelegaliai kasinėdami ir ardydami vertingą, dar netirtą kultūrinį sluoksnį. Tąkart KPD išsiuntė raštą merijai ir nurodė imtis neatidėliotinų priemonių netoleruotinai padėčiai keisti.

Tais pačiais metais grupė kuršių istorijos gerbėjų savo rankomis ant piliakalnio išgenėjo krūmynus, surinko šiukšles, pasirūpino, kad jos būtų išvežtos. Ironiška, tačiau Klaipėdos merija anuomet paveldosaugininkus informavo, kad būtent ji ėmėsi piliakalnio tvarkymo, nors niekaip prie talkos neprisidėjo, tik išdavė leidimą.

Situacija vėl kartojasi: ir pernai uostamiesčio valdžia nekreipė jokio dėmesio į Žardės piliakalnį, o vandalai ėmė jį niokoti dar intensyviau.

Vien šį pavasarį iškasti mažiausiai 6 nauji šunų kapai, o tose vietose, žemės paviršiuje, buvo išmėtytos kuršių lipdytos keramikos šukės. Negana to, per piliakalnį ėmė važinėti keturračiai, motociklai, taip naikindami buvusius gynybinius pylimus ir griovius, piliakalnio aikštelę.

Trūko kantrybė

Klaipėdos valdžia ir vėl nematė jokio reikalo nei į tai reaguoti, nei imtis bent elementarios tvarkybos ir vandalų siautėjimo užkardymo darbų. Neapsikentusi ciniškai demonstruojamos nepagarbos ir abejingumo paveldui, suskato veikti KPD vadovė D. Varnaitė.

Tiesiogiai merui V. Grubliauskui adresuotame rašte griežtai nurodoma parodyti iniciatyvą ir pavesti atsakingiems asmenims imtis reikiamų priemonių, kad būtų sustabdytas Žardės piliakalnio tolesnis niokojimas, surinktos šiukšlės, įrengti užtvarai ir įspėjamieji ženklai.

„Jei ir dabar kaip 2013-aisiais į mūsų reikalavimus bus numota ranka, bus taikoma administracinė atsakomybė. Savivaldybės administracijos direktorius bus baudžiamas pinigine bauda nuo 870 iki 11,5 tūkst. eurų. Situacija yra daugiau nei nenormali. Tai - atviras tyčiojimasis iš paveldo, prisidengiant lėšų trūkumu ar kalbant apie mistinius ateities planus“, - LŽ sakė KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Neišnaudoja turizmui

Žardės-Bandužių archeologinį kompleksą tyrinėję ir jį gerai pažįstantys archeologai sutartinai teigė, kad Klaipėdos valdžia tarsi sąmoningai ignoruoja unikalų visame Baltijos regione istorinį objektą.

„Jau nebegaliu žiūrėti... Važiuoji pro Žardės piliakalnį tarsi pro kokį Didžiasalį. Teritorija primena dykvietę, Dievo pamirštą kampelį. O mes juk kalbame apie unikalų kuršių genties archeologinį, kultūros paveldą. Per 25 metus merija nesugebėjo parengti jokios strategijos, ką su juo daryti, kaip pritaikyti turizmui, moksliniam pažinimui“, - LŽ teigė Žardėje tyrimus atlikusi archeologė Ieva Masiulienė.

Kuršių Žardės piliakalnis rūpi entuziastams, bet ne Klaipėdos valdžiai.

Ji pridūrė, kad Klaipėdos turizmo vadybininkai dažnai skundžiasi, esą mieste trūksta turistinių objektų, tačiau baltų vikingais vadinamos kuršių genties paveldas lieka kažkur paraštėse. Tuo metu visi aplinkiniai rajonai savo piliakalnius ne tik prižiūri, bet ir kapitališkai tvarko, įrengia pažintinius takus, organizuoja šventes, gyvosios archeologijos dienas, senosios karybos pasirodymus.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, net aštuonis sezonus tyrinėjęs Žardės-Bandužių kompleksą, kalbėjo apie šio objekto išskirtinumą.

„Ta vieta galėtų tapti vikingų muziejaus po atviru dangumi, koks yra Švedijoje, analogu. Skandinavai savo paveldą yra taip išreklamavę, kad apie jį žino visas pasaulis. O Žardėje ir buvo būtent vikingų epochoje klestėjęs viduramžių miestas, prekybos ir amatų centras su uostu. Net trys piliakalniai vienas šalia kito ten stūksojo, vienas jų jau sunaikintas. Žardės pilies kalnas - komplekso su mažiausiai 6 kuršių gyvenvietėmis flagmanas“, - LŽ pasakojo jis.

Žardėje ankstyvaisiais viduramžiais gyveno ne tik kuršiai, bet ir skandinavų vikingai, jų namo fragmentų yra radę archeologai. Rastos ir skandinaviškos, vikingų įkapės gretimame kuršių kapinyne.

Pasak J. Genio, prie Žardės piliakalnio būtų galima kurti tikrą vikingų kaimelį, atraktyvią turistams pažintinę erdvę, nes archeologinės medžiagos nuo 1990 metų pradėtų kasinėjimų labai daug sukaupta.

Valdžia vėl žada

Paklaustas, ką mano apie KPD priekaištus ir miestiečių pasipiktinimą, kad neprižiūrimas Žardės piliakalnis, Klaipėdos meras V. Grubliauskas problemą pripažino.

„Nėra ką slėpti: situacija tikrai bloga. Be jokių didelių svarstymų, abejonių ir diskusijų galiu pasakyti, kad nesaugant savo paveldo sunku kalbėti apie ateities kūrimą. Ne pirmą kartą girdžiu skaudžių žinių apie Žardės piliakalnį. Stengsimės jam skirti daugiau dėmesio ir iš pradžių bent minimaliai jį sutvarkyti“, - žadėjo miesto vadovas.

Vis dėlto pirmieji grėsmingi signalai apie niokojamą Žardės piliakalnį miesto vadovus pasiekė dar 2013-aisiais. Tąkart taip pat kalbėta, kad šis išskirtinis Klaipėdos paveldas turi sulaukti deramo dėmesio, bet žodžiai darbais nevirto.

Naujasis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas LŽ teigė pats ne kartą buvęs ant Žardės piliakalnio ir žinantis apie absurdišką padėtį.

„Administracijoje tikrai kelsiu šį klausimą. Buvau, mačiau ir žinau, kad ten labai blogai. Galiu patikinti, kad atsikalbinėjimų nebepriimsiu. Yra pakankamai priemonių, galių ir svertų, kaip Žardės piliakalniui fiziškai pademonstruoti pagarbą. Bet, matyt, nebuvo noro...“ - pripažino jis.

Jei vietos valdžios ryžtas pagaliau sutvarkyti kuršiškąjį paveldą Klaipėdos mieste yra neapsimestinis, artimiausiu laiku turėtų būti sudaryta darbo grupė. To jau paprašė dr. J.Genys. Įvairių sričių specialistų komanda pasiūlytų trumpalaikių priemonių, kaip piliakalnį sutvarkyti ir užblokuoti privažiavimą prie jo papėdės, bei ilgalaikių, kaip teritoriją pritaikyti pažintiniam turizmui.

Beje, į Klaipėdos miesto tarybą (dirbs valdančiojoje daugumoje) yra išrinkti Saulius Liekis ir Vaida Žvikienė. Jie dukart savo rankomis 2013 metais tvarkė Žardės piliakalnį.